Po kelis mėnesius trukusių vasaros karščių Italijos vyndariai laukia geriausio vyno per keletą dešimtmečių. To paties laukia ir Italijos kaliniai...
Veletrio kalėjimas, esantis į pietus nuo Romos, žvelgiant iš toliau atrodo kaip bet kuris kitas kalėjimas. Tai baltų blokų pastatas su grotuotais langais, kuriame gyvena maždaug 350 nuteistųjų. Tačiau tarp aukštų betono sienų, prižiūrint ginkluotiems sargybiniams, kaliniai dirba vynuogynuose, uogų ir daržovių lysvėse.
Veletrio kalėjimas vienintelis gamina ir parduoda savo vynus, kurie, kaip teigiama, turėtų pasirodyti prekyboje lapkričio mėnesį.
Italijos bausmių atlikimo sistema turi prastą reputaciją. Kalėjimai yra perpildyti, jiems trūksta darbuotojų ir pinigų. Tačiau, kol įstatymų numatytos permainos vyksta lėtai, Veletrio kalėjimas sukūrė projektą, kurio tikslas yra perauklėti ir vėl integruoti nusikaltėlius į visuomenę.
"Kai buvau mažas, kartu su kitais vaikais bandėme pagaminti vyną, spausdami vynuoges krepšyje. Tačiau mes iš tikrųjų nežinojome, kaip vynas daromas", - pasakojo Carlo Matrigiani (Karlas Matridžijanis), prieš dvejus metus įkalintas už narkotikų platinimą. Dabar jis po 40 valandų per savaitę dirba vynuogyne.
Romoje gimęs C. Matrigiani yra vienas iš 12 kalinių, kuriems mokama apie 500 eurų per mėnesį už darbą ūkyje. Čia gaminamas ne tik vynas, bet ir alyvų aliejus, medus bei uogienės.
"Kaliniams mokama, kaip ir valstybės tarnautojams. Tai nėra daug, tačiau to pakanka padengti išlaidoms kalėjime, - teigė agronomas Roberto Craia (Robertas Kraja), kuris prieš penkerius metus pradėjo projektą. - Projekto tikslas yra suteikti kaliniams antrą šansą".
Šiandien vynuogynas yra ūkio dėmesio centre. Pernai buvo tik bandymai, o šį sezoną tikimasi pagaminti 45 tūkst. butelių vyno.
Čia pagaminto vyno bus galima įsigyti vietinėse parduotuvėse ir kalėjime nuo lapkričio 6 dienos. Jo mažmeninė kaina turėtų būti iki 10 eurų už butelį.
"Žmonės mano, kad vynas neišeis geras, mat jis yra padarytas kalėjime. Būtent todėl mes turime jį pagaminti aukščiausios kokybės", - teigė vynų ekspertas Marcello Bizzoni (Marčelas Biconis), kuris ką tik paleistas į laisvę po 20 mėnesių kalėjimo, bet kiekvieną dieną grįžta ten dirbti.
"Pernai kasdien lijo ir vynuogės buvo sugadintos. Šiais metais vynas bus puikus - geriausias per 20 ar 30 metų", - sakė 53 metų M. Bizzoni.
Jaunas raudonas vynas švelniai burbuliuoja statinėse. Jį reikia supilti į butelius per metus nuo derliaus nuėmimo, tačiau praktiškai tai užtrunka apie 60 dienų.
"Neragaukite jo tokio, koks jis yra dabar - ragaukite jo būsimą skonį. Galvokite apie jį, kaip apie vaiką, kuris mokosi vaikščioti", - sakė agronomas R. Craia, degustuodamas dar nesubrendusį vyną.
Velentrio kalėjimo vyndariai yra apsirūpinę viskuo, ko reikia verslui. Čia pamatysite spindinčias plienines statines, kurių temperatūrą ir orą galima kontroliuoti. Jie turi ir laboratorijos įrenginius, ir prancūziško ąžuolo statines. R. Craia teigimu, išmokę dirbti su naujausiomis technologijomis kaliniai turės daugiau galimybių gauti darbą išėję į laisvę.
Tačiau erdvė yra ribota. Šiltnamiai ir augalai užpildo visą plotą tarp ne griežto režimo kalėjimo sienų ir sunkių geležinių vartų. Vynuogienojai lipa ant sienų. Alyvmedžiai auga palei rūdijančią tvorą prie akmenuotos futbolo aikštės.
Tačiau tai nėra blogai. "Už kiekvieno kameros lango gyvena du vyrai, kuriems tenka dalintis trijų metrų ilgio ir trijų metrų pločio erdve. Žaluma jiems teikia atgaivą, - sakė R. Craia. - Kai aš atvykau, ten beveik nebuvo žolės, o kai kurie kaliniai sakė nematę gėlių ištisus metus".
M. Bizzoni buvo nuteistas už sukčiavimą, o dabar padeda pardavinėti vyną. "Pagyvenęs už grotų aš žinau, ką tai reiškia. Patenki į kalėjimą ir prarandi bet kokį kultūros suvokimą", - sakė jis.
Ūkis suteikia kaliniams šansą išmokti amato ir pradėti geriau vertinti save. Kalėjime tai yra labai svarbu.
"Daugelis kalinių yra tarsi bomba, pasiruošusi sprogti. Svarbiausia yra juos priversti dirbti, paskatinti mesti iššūkį. Yra įstatymai, pagal kuriuos tokie projektai turi būti vykdomi, tačiau stinga pinigų ir darbuotojų juos užbaigti iki galo", - paaiškino agronomas.
Šių metų birželio mėnesį Italijos kalėjimuose bausmę atliko 56 tūkst. 403 asmenų. 2002 metų pabaigoje mažiau nei ketvirtadalis kalinių dirbo ir tik 8 tūkst. 263 jų mokėsi.
Katalikų labdaros organizacijos "Caritas" narė Maria Ponce de Leon (Marija Pončė de Leonė) dirbo savanore Romos Rebibijos (Rebibbia) kalėjime nuo 1998 metų. "Vienas iš kalėjimų sistemos tikslų yra po bausmės atlikimo sugrąžinti žmones į visuomenę. Tačiau kaliniai neturi sąlygų tam pasirengti. Kalėjimas iš tikrųjų tampa nusikaltimų mokykla", - teigė ji.
"Kai išeini iš kalėjimo, neturi pinigų, niekas tau neduos darbo, o jei neturi draugų ar pagalbos, esi priverstas vėl daryti nusikaltimus, - paaiškino C. Matrigiani. - Man 55 metai. Ką aš daryčiau išėjęs į laisvę?", - klausia jis. C. Matrigiani tikisi, kad jo patirtis Veletrio vynuogyne padės jam surasti darbą.
“Reuters”-ELTA
