Spaudos kioskuose ir parduotuvėse rytoj pasirodys jau trečiasis "Kranklio" numeris. Tai satyros ir humoro laikraštis, pats save pristatantis bulvariniu skaitalu, bet kviečiantis vienytis ne paparacius, kaip priklausytų bulvariniam skaitalui, o humoristus. Tad pirmas klausimas laikraščio leidėjui Vytautui Žutautui ir būtų: ką vienys "Kranklys" - humoristus ar fotografus?
- Ir vienus, ir kitus. Ir dar karikatūristus. Tik išleidę pirmąjį numerį pajutom, kad piešiančiųjų Lietuvoje daug, o spausdinančiųjų humoristinius piešinius beveik nėra, nes redakcijos portfelis kaipmat prisipildė humoristinių piešinių.
- Tai bulvarinis skaitalas ar humoro leidinys?
- Vienas kitam nemaišo. Iš kitos pusės, "Kranklys" ne visai atitinka bulvarinio apibrėžimą - sensacingo pobūdžio rašiniai, nusikaltėlių nuotykiai, erotiniai santykiai. Mes bandysime apie tai rašyti, bet visur - ir nusikaltimuose, ir erotikoje - ieškosim humoro.
- Satyros ir humoro leidiniai Lietuvoje nėra populiarūs. Nejaugi tikitės išsilaikyti?
- Iš tikro, Lietuvos spaudos istorijoje buvo daug bandymų juokinti žmones, bet dažnai tai baigdavosi bankrotu. Ir pats pirmasis satyrinis periodinis leidinys - žurnalas "Tetulė" (1891 - 1893 m.), kurį redagavo M. Jankus, ėjo nereguliariai. Vėliau buvo "Sparva" ir "Žvirblis", "Dilgėlės" ir "Pipiras", jau nepriklausomoj Lietuvoj - "Spaktyva", "Vapsva", "Vėpla", "Kuntaplis" ir dešimtys kitų, ėjusių nereguliai ir keitusių vienas kitą. Tik "Šluota" išsilaikė nuo tų laikų iki mūsų dienų ir buvo vienintelis satyros ir humoro žurnalas Lietuvoje. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įvairių humoristinių leidinių irgi buvo ne vienas - "Titnagas, "Ūpas", "Bezmėnas", "Kuntaplis", bet jie neišsilaikė. Kaip tų leidinių leidėjai, taip ir mes, padedami humorą suprantančių skaitytojų, bandysim kuo ilgiau išsilaikyti rinkoje. Tuo labiau kad mūsų "Kranklys" "Akistatos" puslapiuose kranksėjo jau kelerius metus ir išskrido dabar, kai jau apsiplunksnavo.
- Ar tai, kad redakcija Kaune, netrukdys leidėjams?
- "Akistata" irgi leidžiama Kaune, bet tai netrukdo jai plačiai pasklisti po šalį ir būti tarp skaitomiausių leidinių. Provincijoje ir šaipytis yra daugiau iš ko. Štai Kaune buvo atidarytas rusiškų patiekalų restoranas. Maitina skaniai, bet iš rusiškų patiekalų kol kas tik lėkštutės saulėgrąžų ant stalų ir gal koks vienas kitas koldūnas. Vilniuje tokiame pat restorane patiekalai rusiški. O provincijos noras būti panašiai į sostinę? Baliai, pristatymai, visokie pamėgdžiojimai - satyrikui tik dirbk.
- Kuo dar pradžiugins "Kranklys"?
- Kaip ir kiekvienas laikraštis, jau turim nuolatines rubrikas. Tai "Šalies naujienos", "Portretai", "Užsienio kuriozai", "Po vakarienės", "Linksmos kelionės", "Tautos balsas" bei kitos.Tikimės, kad "epigramų", humoreskų rašytojai atras mūsų laikraščio redakciją ir tada tautos balsas bus keliuose puslapiuose.
- Pabaigai papasakokite kokį nors "Kranklio" anekdotą.
- Elgeta atsitiktinai pakliūva į politinį mitingą, kuriame oratorius aiškina, kas yra komunizmas: "Ponai ir ponios! Jeigu nacijoje tik nedidelė mažuma gali susirasti maisto, tai - tironija! Kai, nepaisant visko, dauguma šiaip taip prasimaitina, tai - demokratija! Tačiau kai nacijoje visi randa maisto, tada tai jau komunizmas".
Elgeta palieka mitinguojančiuosius susijaudinęs. Nueina pas savo draugus, gyvenančius po tiltu, ir sako: "Paklausykite, ką pasakysiu, ir įsiminkite. Jeigu tik keli rausiasi šiukšliadėžėse, tai - tironija! Jeigu dauguma jose knaisiojasi, tai - demokratija! Tačiau jeigu vieną dieną visi pradės raustis šiukšliadėžėse, va tada tai bus komunizmas".
