Pastarojo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu nepavykus sutaikyti nuomonių skirtumo dėl Irako, bloko narių lyderiai nesutaria ir dėl to, ar reikėtų intensyvinti pastangas formuojant bendrą užsienio ir saugumo politiką.
Trys pagrindinės karo Irake priešininkės, Prancūzija, Vokietija ir Belgija, ketina intensyvinti gynybinę integraciją ir per artimiausias tris savaites ketina surengti specialų viršūnių susitikimą skatinant glaudesnį karinį bendradarbiavimą.
Šios iniciatyvos šalys ėmėsi be stambiausios karinės jėgos Europoje - Didžiosios Britanijos, petys į petį kovojančios su JAV pajėgomis Irake, nors Paryžius ir Londonas buvo stipriausi bendradarbiavimo gynybos srityje propaguotojai nuo 1999-ųjų Sent Malo viršūnių susitikimo.
Sulaukusi daugelio 15 ES narių ir 13 šalių kandidačių kritikos, Britanija dabar yra linkusi mažinti bendros Europos užsienio ir saugumo politikos integracijos tempą."Irako krizė padėjo įvertinti mūsų realius sugebėjimus. Bendra užsienio ir saugumo politika turi pasižymėti dviem požymiais: politine valia dirbti kartu ir galimybe veikti. Šiuo metu Europa neturi nė vieno iš jų", - teigė įprastai už Europos vienijimąsi pasisakantis britų pareigūnas.
Dabar Londonas greičiausiai prieštaraus naująją ES konstituciją sudarinėjančio Konvento siūlymams dėl daugumos balsavimo priimant bendrus užsienio politikos sprendimus, ar dėl Europos "užsienio reikalų ministro" posto Europos Komisijoje įkūrimo.
Prancūzai, vokiečiai ir belgai remia idėją, kad šios šalys pirmosios imsis gynybos integravimo, kaip buvo imtasi iniciatyvos įvedant bendrą Europos valiutą, o vėliau paskui save patrauks ir kitas bloko šalis.
Belgijos užsienio reikalų ministras Louis Michelis (Luji Mišelis) pareiškė, kad glaudi karinė integracija yra vienintelis Europos kelias, kad Jungtinės Valstijos laikytų jas rimta jėga, o ne tik panaudotų "norinčiųjų koalicijose" nepaliekant jokios įtakos.
Tačiau kilusi įtampa gali pradėti skaidyti ES, vienai aktyviųjų ašiai raginant kurti bendrą gynybos politiką, o didžiajai daugumai liekant pasyviųjų gretose.
Analitikai akcentuoja ir tai, ar bendra Europos gynybos politika turi prasmę be Didžiosios Britanijos, ypač dėl to, kad Vokietija ir Belgija yra tarp mažiausią biudžeto dalį gynybai skiriančių šalių.
"Jei ši iniciatyva padės šalims didinti investicijas į rimtus karinius pajėgumus, tai bus į naudą visiems. Tačiau jei ji bus vykdoma taip, kaip buvo pristatyta, tai bus panašiau į politikavimą, o ne gynybos reikalus", - teigė vienas aukštas ES pareigūnas.
"Reuters"-BNS
