Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos moterų grupė nutarė, kad jų darbas yra pavojingas ir išsekinantis nervų sistemą, o 600 litų per mėnesį nėra suma, nors iš dalies kompensuojanti patirtas kančias.
Moterys rašo prašymus
Kaip "Akistatą" informavo Vilniaus miesto VTAT Darbo su šeima grupės vyr. inspektorė Valdereza Sadauskaitė, šiuo metu įstaigoje renkami darbuotojų pareiškimai ir prašymai. Moterys pasiryžo raštu išsakyti tai, kas jau daugelį metų guli "ant širdies". Kad skaitytojas suvoktų, ko nori mažųjų piliečių teises ginančios moterys, pacituosime vieną pirmųjų VTAT vadovybei pateiktų pareiškimų: "Prašyčiau apginti mano interesus, nes mano darbas yra sudėtingas. Tenka bendrauti su priklausomybių turinčiais klientais jų gyvenamosiose vietose ir nuolat patirti stresines situacijas, turinčias įtakos mano sveikatai. Kartais mano gyvybė atsiduria pavojuje. Ypač bendraujant su alkoholikais ir narkomanais. Darbas yra menkai apmokamas, o pragyvenimui skirtas minimalias lėšas esu priversta naudoti ir darbo reikalams. Moku mokesčius už darbo tikslu naudojamus asmeninius telefonus, ne visiškai padengiamos mano transporto išlaidos".
V. Sadauskaitė "Akistatai" paaiškino:
- Mūsų socialinės pedagogės uždirba apie 660 litų per mėnesį, darbo reikalams vidutiniškai išleidžia po 70 nuosavų litų (mat tarnybinių telefonų pokalbiai limituoti), dažnai pas klientus važinėja nuosavu transportu, o iškilus pavojui neturi net kaip apsiginti.
Moterys, savo darbą laikančios pavojingu ir išsekinančiu nervų sistemą, pageidauja, kad jų sveikatą ir gyvybę apdraustų valstybė. Kad joms būtų skirti tarnybiniai mobilieji telefonai (ištikus bėdai, bet jau pastiprinimą iš mobiliosios gatvės grupės išsikvies), kad būtų aprūpintos savigynai pritaikytais dujų balionėliais. Pasak "Akistatos" kalbintų VTAT darbuotojų, jas kandžioja pikti šunys, užpuola alkoholikai ir narkomanai, plūsta, žemina, sumuša... Beje, moterys ketino pasisakyti vienoje tarptautinėje konferencijoje apie savo bėdas, tačiau tarnybos vadovė atkalbėjo nesiviešinti ir iškėlus transparantus aplink konferencijos dalyvius nevaikščioti. Moterys "Akistatai" sakė pačios suprantančios, kad prieš vakariečius būtų gėda, todėl nutarė "tėvynės garbės nesuteršti".
Iš darbo - į reanimaciją
Prieš kelias dienas VTAT Darbo su šeima grupės socialinė pedagogė Natalija Senovaitienė po konflikto su agresyviu klientu staiga pasijuto blogai ir iš darbo vietos buvo nugabenta į Santariškių klinikų reanimaciją.
Tą dieną pas Nataliją į kabinetą užėjo sutuoktiniai N. Vyras reikalavo, kad pareigūnė sugrąžintų valstybės globai perduotus jų vaikus. Prieš kelias savaites teismas laikinai apribojo šios šeimos teises. Šešerių metų berniukas ir trylikos mergaitė apgyvendinti vaikų globos namuose.
Ponia Natalija su šia šeima "žaidžia" jau kelerius metus - nuo 1996- ųjų. Šiuo atveju žodis "žaidžia" yra tinkamiausias, mat gimdytojams jų vaikai jau kelintą kartą tai paimami, tai grąžinami. Abu tėvai yra nesirūpinantys vaikais girtuokliai (tėvelis dar ir narkotikus vartoja), tačiau nepraradę savigarbos ir gimdytojiškos savimeilės. Kai tik mažieji paimami į globos namus, tėveliai išsiblaivo, pasipuošia ir puola jų lankyti, rūpintis, neša į globos namus valgį ir "visokius deficitus". Užsitarnauja pasitikėjimą, vaikai grąžinami, o tada ir vėl prasideda tas pats ratas.
- Aš jais rūpinausi kaip savo vaikais, - "Akistatai" pasakojo Kardiologiniame skyriuje gulinti N. Senovaitienė. - Kai šeimos mažajam buvo vos metukai, aš jį namuose radau apleistą ir dūstantį nuo astmos. Tėveliai buvo girti, nežiūrėjo. O mano nuvežtas pas medikus kūdikis atsidūrė reanimacijoje! Kad kiek, būtų miręs. Jo sesutę paguldė į kitą, Odos ligų, dispanserį. Mat abu mažieji yra invalidai, abu išberti dėl atipinio nervinės kilmės dermatito, abu serga astma. Ligoninėje aš juos lankydavau kaip savus: pakaitomis su dukteria lankydavome ir budėdavome kiekvieną dieną! Kai tėvai išsiblaivė ir pradėjo prisiekinėti gražiai gyvensią, pagailo...
Natalija buvo ypatinga pareigūnė - su savo klientais "persirgdavo" jų ligas. Guosdavo, patardavo, gailėjo, buvo nuodėmklausė. N. šeimynėlei ji netgi siūlė už jos asmenins lėšas (!) koduotis nuo alkoholizmo. Tačiau atėjo riba, kai nesitaisančiais gimdytojais tapo nebeįmanoma tikėti.
Kelios dienos prieš tą nelemtą įvykį šeimos galva atlėkė į VTAT ir sukėlė triukšmą: rėkavo, grasino, nužėrė nuo pareigūnių stalo daiktus. Natalijos tuo metu nebuvo, tačiau sužinojusi ji labai susijaudino. Po kelių dienų šeimynėlė pasirodė ir jos kabinete. Šį kartą jie nebetriukšmavo, tačiau atkakliai reikalavo sugrąžinti vaikus.
- Jūs man infarktą įvarysit! - susijaudinusi socialinė pedagogė susiėmė už galvos, o po kelių minučių greitoji ją jau vežė į reanimaciją.
Diagnozė - darbas
N. Senovaitienei įvyko miokardo infarktas. Moteris ilgokai gulėjo "apkarstyta" lašelinėmis, jai gresia širdies zondavimo procedūra, dalies darbingumo praradimas. Gydytojai ligos kortelėje taip ir įrašė: infarktas dėl nervus sekinančio darbo. Taigi medikai oficialiai pripažino, kad infarktas gali būti vaikų teisių gynėjų "profesine liga". Šiandien Natalija džiaugiasi, kad jos būklė pamažu gerėja, jai jau leista vaikščioti. Beje, darbe moterys ilgai negalėjo patikėti, kad nesibaigiantys stresai pakirto būtent Nataliją, nes ši buvo sportiška, judri ir linksma.
"Akistatai" Natalija pasakojo, kad pastaruoju metu atlikdama savo pareigas jausdavusi nerimą.
- Eidavau į agresyvių žmonių šeimas ir truputį bijodavau, - prisipažino moteris. - Mat visai neseniai viename Šeškinės daugiaaukštyje mane buvo kelioms valandoms įkalinęs vienas klientas.
Sekmadienį pareigūnė nuėjo į vieną butą patikrinti, ar šeima negirtauja. Įėjusi vidun aptiko tikrą landynę, šeimininkus - girtutėlius. "Ko jums čia reikia?!" - užpuolė šeimininkės sugyventinis ir ėmė artintis nusiteikęs labai agresyviai. Pareigūnė pasiskubino atsisveikinti, išėjo iš buto ir, kol atvažiuos liftas, pasislėpė už šiukšlių vamzdžio. Agresyvusis vyras puolė jos ieškoti, iš septintojo aukšto grėsmingai skeryčiodamasis ir rėkaudamas nusileido į kiemą, lakstė aplink namą, žvalgėsi šen ir ten. Paskui grįžo atgal, ieškojo Natalijos kituose aukštuose. Kaip tik tuo metu sugedo liftas ir pasprukti nepastebėtai vieninteliais laiptais buvo neįmanoma. Tada moteris pasislėpė devintajame aukšte ir kelias valandas laukė, kol viskas nurims. Sutemo. Pagaliau kažkas sutaisė liftą, ponia Natalija pagaliau galėjo nusileisti į apačią.
Terorizavo ligonis
Kiek anksčiau Nataliją terorizavo ir persekiojo vienas psichikos ligonis. Išsiaiškinęs, kur yra jos butas, supjaustydavo duris, apipildavo jas tepalu, prie durų pastatydavo stiklainį su dažais (kad nepastebėjusi eitų ir užkliūtų), pripylė sieros rūgšties. Gatvėje sutikęs plūsdavo, prie aplinkinių rėkdavo, esą ji - aferistė. Kai šis teroras baigėsi, prasidėjo nauja banga.
Vaikų teisių tarnybos pareigūnės sako nesijaučiančios saugios ir nė dienos neturinčios ramybės. Beveik visos moterys galėtų papasakoti panašių istorijų. Antai seniausiai tarnyboje dirbančią, visų gerbiamą vyr. inspektorę I. Kierienę klientai pasigavo gatvėje ir be gailesčio tąsė už plaukų. Todėl vaikų teisių gynėjos šiandien šaukia SOS.
