Sigitas STASAITIS
Suktas jaunas šiaulietis Konstantinas Lisauskas prieš keletą metų įsivėlė į aferas su žmonių pasais, fiktyviomis individualiomis įmonėmis bei išsimokėtinai paimamomis ir dingstančiomis prekėmis. Šiaulių kriminalistai 1996-aisiais apgaviką buvo sučiupę, tačiau jis sugebėjo iš komisariato pasprukti... stogais. Po to K. Lisauskas šešerius metus slapstėsi Baltarusijoje, kur susirado įtakingų užtarėjų ir įsitraukė į kazino verslą. Lietuvos kriminalistams kartu su Baltarusijos milicininkais teko surengti operatyvinę kombinaciją, kad įtariamąjį sugautų. Nieko neįtariantis K. Lisauskas susiruošė į kazino atidarymą ir...
Pasą įkeitė už striukę
Perskaitę šią istoriją skaitytojai dar kartą įsitikins, kodėl įstatymas draudžia savo pasą palikti kaip užstatą. Ne itin pareigingas šiaulietis Saulius Jaučikas 1994-ųjų rudenį savo pasą įkeitė už striukę. Įsigijęs rūbą S. Jaučikas savo svarbiausią asmens dokumentą "užmiršo" išpirkti ir sunervino prekybininkę J. Grabovskają. Ne vieną mėnesį laukusi pinigų už drabužį J. Grabovskaja tvirtina 1995-ųjų pavasarį skolininko pasą už 320 litų pardavusi dviem vyrams: Kęstučiui Gujui bei Konstantinui Lisauskui.
Kriminalistai išsiaiškino, kam taip palyginti brangiai pirktas pasas buvo panaudotas. Minėtieji K. Lisauskas su K. Guju, pasitelkę pastarojo brolį Vaidą Gujį, 1995-ųjų balandžio 13-ąją nudrožė į Šiaulių miesto valdybą ir S. Jaučiko vardu įregistravo individualią prekybos įmonę. Liko neatskleista viena paslaptis, kokia paskata padėjo valdininkams "nepastebėti", jog registruoja piliečio įmonę be paties savininko. Po to sukčiai suklastojo S. Jaučiko pareiškimą leisti pasigaminti savo įmonės antspaudą bei kvitą, jog pinigai už antspaudo gamybą sumokėti. Vėliau buvo įrodyta, jog už nieko neįtariantį S. Jaučiką pasirašė V. Gujis. Lygiai tokiu pat nedoru būdu - pakišę suklastotus dokumentus - apgavikai apšovė Šiaulių miesto VPK Leidimų skyriaus darbuotojus ir šie pasirašė leidžią gaminti antspaudą. Po savaitės pagamintas S. Jaučiko įmonės antspaudas jau buvo sukčių rankose. Jį atsiimant dar keletą kartų teko suklastoti S. Jaučiko parašą.
Turėdama visus S. Jaučiko įmonės dokumentus, sukčių trijulė veikė tūkstančius kartų išbandytu pačiu primityviausiu būdu: keliaudavo per Lietuvos įmones ir prašydavo prekių išsimokėtinai. Daugelio įmonių vadovai nepažįstamiesiems parodė į duris, tačiau atsirado ir patikliųjų. Jie, sukčiams davę prekių, pinigų už jas, aišku, taip ir nesulaukė. Policijoje užregistruota mažiausiai 11 įmonių, apgautų 1995-ųjų balandžio-rugpjūčio mėnesiais, vadovų pareiškimai. S. Jaučiko įmonės vardu iš UAB "Agoras" buvo išvežta prekių už 11 888, iš UAB "Rokiškio konservai" - už 8 545, iš J. Galdikienės komercinės įmonės - už 8 217, iš UAB "Madi" - už 6 342, iš AB "Tauragės daržovės" - už 3 784 litus, iš UAB "Kauburys" - už 1 944 litus. Tai toli gražu ne visas apmulkintųjų sąrašas. Manoma, jog paimtosios prekės buvo parduodamos per V. Gujo individualią įmonę, turėjusią prekyvietę Šiauliuose, Pramonės gatvėje esančiuose sandėliuose. Užuot atsiskaitę už produkciją, apgavikai pinigus ramia sąžine pasidalindavo.
Iš policijos pabėgo stogais
Suprantama, taip sukčiaudamas greitai prieisi liepto galą. Triukšmą pakėlė pats S. Jaučikas, 1995-ųjų pabaigoje iš vienos Klaipėdos įmonės sulaukęs raginimo atsiskaityti už prekes. Vyras nuvyko į uostamiestį ir nustebo sužinojęs, jog kažkas jo vardu užregistravo fiktyvią įmonę ir sukčiauja stambiu mastu. Sunerimęs S. Jaučikas tuomet prisiminė savo įkeistąjį pasą ir grįžęs į Šiaulius nupuolė pas J. Grabovskąją. Išgirdęs, kad nesulauksi skolos moteris dokumentą pardavė, S. Jaučikas parašė pareiškimą policijai. Iškėlus baudžiamąją bylą netrukus buvo sulaikyti trys įtariamieji: broliai Kęstutis ir Vaidas Gujai bei K. Lisauskas. Negalėdami išsiginti sukčiai kaltę vertė vienas kitam - broliai kaltino visas neteisėtas operacijas vykdžius K. Lisauską, pastarasis kaltino broliukus. Parengtinio tardymo pabaigoje buvo nutarta K. Lisauską suimti, tačiau kaltinamasis pasislėpė. Teko skelbti pražuvėlio paiešką. Tuometinis Šiaulių miesto VPK Paieškos poskyrio vyresnysis inspektorius A. Belovas buvo K. Lisauską suradęs ir atvesdinęs į komisariatą, tik įkliuvėlis buvo visai nenusiteikęs sėsti už grotų. Nutaikęs momentą, kai Budėtojų skyriuje policininkai trumpam nusisuko, Konstantinas puolė bėgti (jis anksčiau buvo dirbęs ugniagesiu, todėl įpratęs karstytis sienomis ir stogais). Išpuolęs į komisariato kiemą K. Lisauskas užšoko ant stogelio ir lyg legendinis Fantomas pabėgo garažų stogais. Taip nusikaltėlis be pėdsakų buvo dingęs ištisus šešerius metus.
Broliai V. ir K. Gujai nebuvo tokie greiti, todėl netrukus buvo teisiami. Kai jų baudžiamoji byla buvo ruošiama perduoti teismui, išaiškėjo dar viena niekšybė - buvo lygiai taip pat sukčiauja pasinaudojus dar vieno neatsakingo šiauliečio pasu.
Pasak šiauliečio Donato Karpiaus, 1994-ųjų gruodžio pabaigoje begerdamas su draugais jis pritrūko ir gėrimų, ir pinigų. Užėjęs į visą parą alkoholiu prekiaujančią parduotuvę D. Karpius pardavėjui prižadėjo už butelį degtinės ir keturis puslitrius alaus sumokėti po savaitės. Kaip užstatą D. Karpius paliko savo pasą.
Daugėja apgautųjų pareiškimų
Ir šis šiaulietis pažado netesėjo, pinigus atnešė tik po mėnesio. Per tą laiką kažkuris nesąžiningas parduotuvės darbuotojas (kuris, taip ir nenustatyta, o prisipažinti, aišku, niekas nenori) pasą buvo paskolinęs K. Gujui. Suklastojus D. Karpiaus prašymą (kaip ir S. Jaučiko atveju, buvo užregistruota fiktyvi individuali D. Karpiaus prekybos įmonė. Vaidoto ir Kęstučio Gujų bylai pasiekus teismą į policiją kreipėsi Kaune registruotos įmonės "Lyra" savininkė. Ji pareiškė, jog D. Karpiaus įmonės vardu 1995-ųjų sausio 30-ąją buvo paimta aliejaus ir pomidorų padažo už 2 830 litų ir, aišku, neatsiskaityta. Teisme įrodyta, jog registruojant šią įmonę parašus klastojo K. Gujis, jis pats, šiauliečio Žydrūno Plakio padedamas, važiavo į Kauną ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu paėmė iš "Lyros" prekes. Manoma, jog kauniečių aliejus su kečupu irgi realizuoti per V. Gujo individualią prekybos įmonę Šiauliuose. Už sukčiavimą buvo nuteisti ir broliai K. bei V. Gujai, ir Ž. Plakys, tik visi trys nedorėliai atsipirko lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Pražuvusio K. Lisausko byla buvo išskirta į atskirą ir sustabdyta, iki nedorėlis paklius policijai į rankas.
Maždaug prieš metus operatyvinius darbuotojus pasiekė informacija, jog stogais pabėgęs K. Lisauskas neatsisukdamas skuodė iki pat Baltarusijos, kur rado prieglobstį, įtakingų draugų ir vysto kazino biznį. Kartu su kaimyninės šalies prokuratūros bei kriminalinės milicijos pareigūnais buvo ilgai ruošiama bėglio sulaikymo operacija. Buvo sužinota, jog Minske bus atidaromas naujas kazino, į kurio atidarymą būtinai atvyks ir K. Lisauskas. Buvo nutarta pačiame kazino triukšmo nekelti - Baltarusijos milicininkai pasalą surengė prie pastato. Paryčiais iš kazino išėjęs K. Lisauskas nespėjo nė mirktelėti, kai buvo pargriautas ant žemės ir surakintas antrankiais. Tarptautiniai nusikaltėlio perdavimo formalumai truko ilgiau nei reikia užregistruoti fiktyvią įmonę - apie mėnesį. Prieš kelias dienas K. Lisauskas buvo parvežtas į tėvynę ir uždarytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kurio stogais dar nė vienam nepavyko pasprukti! Netrukus K. Lisauskas bus teisiamas ne tik už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, bet ir už pabėgimą iš policijos.
Nuotr.
K. Lisauskas savo gerą vardą visiems laikams pardavė už kelis lengvai įgytus tūkstančius ir pabėgo iš tėvynės.
