Ar galima tapti alkoholiku nevartojant spiritinių gėrimų? "Labai lengvai", - neseniai konstatavo vokiečių ekspertai dietologai iš Bavarijos vartotojų teisių apsaugos draugijos.
Paaiškėjo, kad daugelis į alkoholizmo liūną įklimpsta po to, kai (prieš savo valią) pajunta viliojantį alkoholio skonį įprastiniuose maisto produktuose. Etilo spiritą maistininkai gausiai naudoja skoniui pagerinti, aromatinėms medžiagoms skiesti ir kaip puikiausią konservantą. Vien tik "girdančių" produktų išvardinimas užimtų keletą lapų: įvairiausi tortai, biskvitai, pyragaičiai, konfitiūrai, įdarai, saldainiai...
Lietuvos maistininkai nė kiek neatsilieka nuo užsienio. Užeikite į bet kurį konditerijos skyrių ir perskaitykite prekių pavadinimus: "Vyšnios su likeriu"," Romo boba" ir pan. Ir visa ši svaiginanti produkcija iš esmės yra skiriama vaikams bei moterims, kurių organizmai ypač neatsparūs alkoholiui.
Vis dėlto prasigėrimo grėsmė tykoja bet kurio blaivininko ir iš labai netikėtos pusės: į daugelį maisto produktų etilo spirito specialiai nepilama, bet jis pasigamina natūraliu būdu kaip neišvengiamas gamybos technologijos palydovas. Iš tokių produktų galima būtų paminėti kefyrą. Ką ten kefyras - paprasčiausiuose raugintuose kopūstuose alkoholio kiekis pasiekia 0,8 promilės.
Tokį maistą mes valgome girdami, o viso to pasekmė - vieną gražią dieną staiga suvokiame, kad mums, nelaimingiesiems, kažkodėl labai norisi išgerti...
Vokiečių narkologai perspėja: įprastinė alkoholio koncentracija, esanti maisto produktuose, akivaizdaus apsvaigimo nesukelia, tačiau labai greitai pripratina prie etilo spirito skonio. Po to biochemiškai paruoštas organizmas labai lengvai nusirita į nesaikingą girtavimą pagal dažniausiai pasikartojantį scenarijų: atsitiktinė taurelė (skonis jau pažįstamas), stiklinaitė (ak, kaip malonu), stiklinė (gerai "einasi") ir toliau jau be sustojimo.
Klara Vinickienė
