Remigijus RAINYS
Nuo vilko ant meškos
- Nuo vilko bėgau, ant meškos pataikiau, - skundžiasi Drąseikių kaime (Biržų raj.) gyvenanti pensininkė Elena Mozūrienė, šalia kurios namo buvo atsivėrusi gili smegduobė. Kai apie pusę šešių ryto pažadino baisus trenksmas, moteris pradžioje pamanė, kad sugriuvo tvartas ar gatvėje kažkas susprogo. Dar pusvalandį išlaukusi, kol pagaliau prašvis, Elena išėjo į lauką. Iš kaimynų išgirdusi, jog atsivėrė smegduobė, moterį jau buvo beskubanti prie gal už 30 metrų esančio elektros stulpo, už kurio jau senokai formuojasi įgriuva, bet kaimynė šūktelėjo, kad smegduobė atsivėrė jos darže. Iš tiesų, vos už kelių metrų nuo E. Mozūrienės namo kampo žiojėjo įgriuva, kurios gylis, kaip vėliau paaiškėjo, siekė 6,8, o skersmuo kraterio dugne - 5,5 metro. Duobėje retkarčiais suburbuliuodavo vanduo ir jos tykšdavo purslai.
Elena Mozūrienė šį namą Drąseikiuose nusipirko prieš keturiolika metų, kai po vyro mirties liko visiškai viena pamiškės vienkiemyje. Tamsiomis naktimis moteriai vis atrodė, kad kas nors įsilauš į namus ir ją apiplėš. Kelis kartus kažkas iš tiesų beldėsi į langus, o po nakties Elena kartais pasigesdavo vieno ar kito kieme palikto rakando, todėl persikėlusi į kaimą pasijuto drąsiau. Pensininkė sakė ir anksčiau po žeme girdėdavusi ūžesius, lyg kažkokias dejones, bet į tai nekreipusi dėmesio. Tik atsivėrus smegduobei Biržuose gyvenantis vyresnysis E. Mozūrienės brolis Antanas Miškinis prisiminė, kad dar pernai vasarą, kai pjovė žolę sesers darželyje, pastebėjo keliose vietose supleišėjusią žemę, bet vėliau pamiršo apie tai pasakyti Elenai. Dabar moteris prisiminė ir persikilusią bei keistai susiklaipiusią prieangio plokštę, ir trūkinėjančius namo pamatus bei iš sienų byrantį tinką, ir viduryje kiemo, pievelėje, žliugsinčią beveik niekada neišdžiūstančią balą. E. Mozūrienė labai norėtų išsikelti į Biržus, nes čia gyventi labai bijo, tačiau kas norės pirkti pražūčiai pasmerktą namą?
Vieną užpylus veriasi kita
Biržų regioninio parko vyresnioji geologė Danguolė Kučinskaitė, su kolegomis iš Vilniaus ištyrusi smegduobę, nustatė, jog daugiau ji turėtų nebegilėti, ir leido ją užversti gruntu, nors aktyvaus karsto zonose to paprastai nedaroma, kad nebūtų paskatinti kiti nepageidautini procesai. Šį kartą įgriuvą reikėjo užversti, nes ji buvo pernelyg arti gyvenamojo namo. AB "Biržų melioracija" į duobę supylė 160 kubinių metrų grunto, kuriam atvežti prireikė 27 sunkvežimių. E Mozūrienės daržas vėl lygus, tačiau, kaip ir prognozavo D. Kučinskaitė, žvyru ir moliu užtvėrus kelią požeminiams vandenims, suaktyvėjo jau minėtos požeminės ertmės prie elektros stulpo formavimasis ir ten netrukus turėtų atsiverti dar viena smegduobė. Šią savaitę profesorius Vytautas Narbutas turėtų iš Vilniaus atsigabenti atitinkamą aparatūrą ir magnetinio rezonanso būdu ištirti, ar po E. Mozūrienės namu nėra ertmių.
Smegduobės griauna žmonių būstus
1997 metais kitoje Biržų pusėje, Nociūnų kaime, atsivėrusi smegduobė prarijo Jono ir Zetos Rožėnų namo verandą su visais joje buvusiais daiktais. Kai triukšmą išgirdusi žiūrėjusi televizorių Rožėnų marti Jolanta pravėrė verandos duris, iš jos tebuvo likęs stogas. Nustėrusios moters akyse žemėje atsivėrusioje duobėje šniokščiantis verpetas įtraukė stalą, kėdes, dujinę viryklę, ant sienų kabojusius rūbus ir net pačias sienas su visais pamatais. Gyvenamasis namas suskeldėjo ir tapo nebetinkamas gyventi, nors duobė ir buvo užpilta 17 kamazų atvežtu gruntu. Pas pažįstamus priglaudę Rožėnai, kuriems savivaldybė po nelaimės skyrė tik 5 000 litų pašalpą, jau buvo praradę bet kokias viltis kada nors vėl turėti savo būstą, bet jiems padėjo... Pasvalyje atsivėrusi smegduobė.
Biržiečiams padėjo... nelaimė Pasvalyje
Kai Pasvalyje tarp dviejų namų atsivėrus smegduobei sutrūkinėjo gyvenamųjų pastatų sienos, jų gyventojų skundus išgirdo net Seime ir aktyvių pasvaliečių išrinktų deputatų rūpesčiu Vyriausybė skyrė lėšų remontui. Tuo tarpu Biržų rajone be būsto likę J. ir Z. Rožėnai galėjo tuoj tuoj sulaukti savo likimo draugų - pačiame mieste, Tinklų gatvėje, po pirmojo aukšto balkonu atsivėrusi nedidelė duobė grasino sugriauti visą dvidešimties butų namą. Duobė buvo užpilta, tačiau namo sienos pavojingai suskilinėjo ir jo pamatams sutvirtinti reikėjo didelių lėšų. Pasak Biržų savivaldybės vyriausiojo specialisto civilinės saugos klausimais Lino Mažuikos, štai tuomet Biržų savivaldybės vadovai ir pasiskundė vizito atvykusiam tuometiniam šalies ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, kad jie diskriminuojami, lyginant su pasvaliečiais. A. Kubilius davė nurodymus savo komandai, ir Vyriausybės rezervo fonde atsirado ne tik 170 000 litų specialiems poliams sukalti ir namo pamatams gelžbetonine sija sutvirtinti, bet ir per 50 000 litų buvo paskirta J. ir Z. Rožėnams namui nusipirkti.
Įkurtuves švęs rudenį
Kai lankėmės, ponia Zeta patvirtino, kad kaip tik išvakarėse pagaliau už dviejų aukštų su priestatu namą sumokėjo rankpinigius iš jų kaimo į Biržus išsikeliančiai pensininkei ir rudenį jau ketina ten švęsti įkurtuves. Pasak Zetos, anksčiau gyvenamojo būsto įsigyti jie negalėjo, nes, nepaisant įgriuvų pavojaus, žmonės neskuba išsikelti iš Pabiržės, o kraustytis kitur Rožėnams neįmanoma, nes čia jie pagaliau atsiėmė savo tėvų žemes, o ir Jonas, plataus profilio statybininkas, netoliese turi pastovų darbą, o tai šiais laikais itin brangintina.
Gana ramiai į atsiveriančias smegduobes reaguoja ir Juodelių kaimo vienkiemyje gyvenantys Mykolas ir Elzė Kučinskai, nors jų sode, prie pat šiltnamio, atsivėrusi puspenkto metro gylio ir šešių metrų skersmens įgriuva prarijo serbentų krūmų eilę, avietyną ir braškių lysves, o po paros tokio pat gylio, tik kiek mažesnio skersmens, duobė atsivėrusi kitoje sodybos pusėje, laimei, jokių nuostolių nepridarė. Vietiniai gyventojai prisimena, kaip į netikėtai ganyklose atsivėrusias įgriuvas prasmegdavo gyvuliai, įkrisdavo traktoriai ir net kombainai.
Prognozės neguodžia
Biržų regioninio parko vyriausioji geologė Danguolė Kučinskaitė sakė, kad pastaraisiais metais smegduobių atsiveria vis daugiau. Ypač palankus įgriuvoms formuotis buvo lietingas praėjusių metų ruduo ir snieginga žiema. Vanduo išplovė požeminius gipso klodus, o sniego svoris paskatino žemių slinkimą. Vien šiemet jau užfiksuotos septynios naujos smegduobės, o per pastaruosius metus vien tik 16 hektarų ploto Mantgailiškių monitoringo lauke Danguolė suskaičiavo per 50 naujų nuo 1 iki 5 metrų skersmens ir nuo 0,5 iki 2,2 metro gylio įgriuvų. Ankstesniaisiais metais didelę reikšmę smegduobėms atsirasti turėjo žemdirbystėje naudojami chemikalai, kurie, patekę į požeminius vandenis, reaguodavo su gipso klodais ir juos suardydavo, o dabar įgriuvos vis sparčiau atsiveria veikiant natūraliems gamtiniams procesams.
