Albertas ONIŪNAS
Bendrovė "Anykščių vynas", kuri skelbiasi labiausiai garsinanti Anykščių vardą Lietuvoje bei pasaulyje, praėjusį šeštadienį surengė vyno šventę savo įmonės 75-mečio proga. Kiek tonų vyno tą dieną išgėrė anykštėnai ir miesto svečiai, kol kas neaišku, tačiau nuostolių įmonė greičiausiai neturėjo, nes vynas buvo parduodamas be jokių nuolaidų o vakare - ir su antkainiu.
Šventė prasidėjo aikštėje prie centrinės Anykščių gatvės. Čia buvo ir scena, ir nemažai vyno lauko prekybos taškų. Nuo pat pradžių lijo lietus ir buvo bjauriai šalta, nuo vėjo vienas po kito griuvo skėčiai virš tuščių plastmasinių stalų. Nuo scenos sklido raginimai gerti kuo daugiau vyno ir šokti, tada nebūsią taip šalta. Tačiau žmonės pirkti vyno neskubėjo, nes jis buvo parduodamas už tą pačią kainą, kaip ir parduotuvėse. Sužvarbusios pardavėjos gailiai šypsojosi ir bandė įtikinti, kad naujasis firmos gėrimas sidras čia parduodamas su žymia nuolaida. Žinant, kad, pavyzdžiui, Kauno parduotuvėse tas sidras keliasdešimčia centų pigesnis, pardavėjų įtikinėjimai atrodė keisti. Pritrūkusi argumentų, viena pardavėja metė potencialiam sidro pirkėjui paskutinį kozirį - čia sidras esąs ką tik iš gamyklos ir todėl labai šviežias. Išvada - o kituose miestuose jis jau būna parduodamas prarūgęs?
Scenoje žvaliai šoko ir pagal fonogramą dainavo "Bobos", kurios vis bandė įtikinti pasyvius ir ploti net neketinančius klausytojus, kad visai nešalta. Po kažkelinto nuo scenos nuskambėjusio patikinimo, kad tuoj bus siurprizas, kuris nukris tiesiai iš dangaus, pagaliau pasigirdo sraigtasparnio variklių gausmas ir virš Anykščių centro pakibo "Avia Baltica" sraigtasparnis Mi-8, iš kurio tiesiai ant centrinės gatvės asfalto buvo nuleistas šventės simbolis - žalias obuolys, koks puikuojasi ant sidro butelio etiketės. Anykštėnai puolė prie to obuolio kaip patrakę, tikėdamiesi jame rasti ko nors gardaus ir nemokamo, tačiau teko nusivilti - dekoracija buvo be siurprizų ir nukeliavo į savo vietą ant scenos. Sraigtasparnis apsuko dar vieną ratą virš miesto centro ir vėl išmetė kažkokį daiktą. Buvo pranešta, kad tai turėjo būti konfeti lietus, bet jis pliaupiant tikram lietui nepavyko. Supuolę vaikai konfeti lietų patys sau nedelsiant pasidarė.
Vėliau sraigtasparnis nutūpė miesto parke, kur norintieji ir išgalintieji galėjo juo paskraidyti ir pasižiūrėti į savo miestą iš viršaus. Tokių atsirado, nes sraigtasparnio variklių gausmas nenutilo iki pat vakaro. Centrinės gatvės dalyje prie aikštės buvo pastatytas kelio ženklas "Draudžiama sustoti", kad turėtų kur savo tarnybinius automobilius pastatyti policijos komisarai. Baigiantis pirmai šventės daliai aikštėje daugėjo girtų jaunuolių intelekto nesugadintais, bet vyno paženklintais veidais. Jie intensyviai siūlė į nosį visiems, kieno tik veidelis nepatiko. Tačiau neįvyko nė vienų bent kiek rimtesnių muštynių - policijos patruliai budriai stebėjo aplinką.
Vakarop šventė persikėlė į Anykščių pakraštyje esantį vaizdingą Lakštingalų slėnį. Gamta pagaliau nusišypsojo šventės rengėjams - lietus baigėsi, išsigiedrijo ir nušvito saulė. Slėnio link nutįso automobilių eilės ir žmonių minios. Pievoje prie slėnio išsirikiavo šimtai automobilių, o jo prieigose susidarė galbūt pirmas autotransporto kamštis per visą Anykščių miesto istoriją. Eismą reguliavo vos du kelių policijos ekipažai - vienas saulėgrąžas nuolat gliaudantis arogantiškos išvaizdos "keliukas" budriai stebėjo, kad niekas neįvažiuotų į "V. I. P." stovėjimo aikštelę, kiti du pareigūnai bandė kaip nors reguliuoti eismą. Jiems tai sekėsi sunkiai - panašu, kad tokio pramoginių renginių ištroškusių žmonių antplūdžio niekas nesitikėjo.
Šalia slėnio veikė nedidelis pramogų parkas, kur vaikai galėjo pasisupti sūpuoklėse, o suaugusieji išbandyti savo ištvermę kosmonautų treniruoklio simuliatoriuje. Vienas gerai vynu prisivaišinęs vyrukas ilgokai tvėrė vartomas žemyn galva, bet galop tas vynas išsprūdo atgal. Buvo ir oro balionas, kuris nebent tik džiugino akį, nes žadėtų skrydžių nelabai buvo galima organizuoti. Kaip ir visuose kituose renginiuose, masinėse žmonių susibūrimo vietose balionui nusileisti reikia gerokai didesnės aikštelės nei turima. Slėnyje išsidėstę prekybos taškai dirbo visu pajėgumu, tačiau tik tie, kurie prekiauja vynu. Suvenyrų pardavėjai buvo nuliūdę, ne ką geriau atrodė ir rūkytų mėsų bei dešrų prekiautojai. Vynas čia jau buvo brangesnis ir tuo labai stebėjosi bei piktinosi mažiau pasiturintys anykštėnai, atėję į nemokamą koncertą ir tikėjęsi pigiai nusipirkti kokį buteliuką kitą. Pakankamai prisivaišinę jau pirmojoje šventės dalyje slankiojo gąsdindami blaivesniuosius stikliniais žvilgsniais ir "autopiloto" eisena.
Nepaisant didelės kelių tūkstančių žmonių grūsties nedideliame slėnyje, policijos niekur nebuvo matyti. Galbūt šventės organizatoriai to ir tikėjosi, nes prie "Anykščių vyno" vadovaujantiems darbuotojams ir kitiems "V. I. P" skirtos palapinės budėjo augalotas privačios saugos firmos darbuotojas. Įspūdinga juoda uniforma ir antrankiais pasipuošęs vyrukas mikliai vaikė nuo vyndarių viršininkams skirtų stalų įkaušusius proletariato atstovus. Koncertas, žinoma, vėlavo, bet renginio žiūrėtojai pamatė ir išsvajotąjį Stasį Povilaitį, ir kitus atlikėjus. Daugeliui tai buvo jau nebeaktualu - vieni aplinkiniuose krūmuose pasidarė tualetą, kiti ten pat - miegamąjį. Beje, kilnojamą biotualetą slėnyje teko pastebėti tik vieną. Prie jo driekėsi didžiulė kenčiančių, bet kantriai laukiančių susipratusių piliečių eilė.
