Metai gal ir neblogi buvo. Šį tą nuveikėm, tik gal norėjosi daugiau padaryti. Pastatėm vandens nugeležinimo įrenginius - puniškiams vandens kokybė pagerėjo. Pabaigėme statyti Punios prieplauką. Ši prieplauka - tai bendro Alytaus, Kauno ir Šakių rajono savivaldybių projekto "Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trąsą" dalis. Prieplauka labai gražioje vietoje, dešiniajame Nemuno krante, Nemuno kilpų regioniame parke. Pastatėm tiltą per Punelę, sutvarkėm aplinką. Gražu pas mus.
Seniūnija dar sukrapštė pinigėlių ir šventėms apdalinome dovanomis vienišus senelius bei neįgalius vaikučius. Įmonės, kurios įsikūrusios seniūnijoje, kol kas dar kruta, gal tik apimtis pamažino. Kaip bus toliau, niekas nežino. Na, vaikai vienais metais paūgėjo, išlaidos padidėjo (juokiasi).
Metas nėra labai malonus, nes girdime gąsdinimus, kad reikės veržtis diržus. Bet kad mūsų žmonės jau seniai po truputį juos veržiasi. Ūkininkai jau seniai tą krizę jaučia. Kur tai matyta - pieno kainos nuo pernai per pusę nukrito - nei 50 centų nesiekia, grūdų kainos - irgi per pusę sumažėjo. Tačiau, ačiū Dievui, kad sveiki esam, o krizes pergyvensim. Žiūrėkit, mūsų tėvų gyvenime irgi visko buvo - karą, tremtį pergyveno. Tad ir mes pergyvensim.
Linkiu visiems daugiau optimizmo ir stiprybės.
