Sigitas STASAITIS
Kokių tik originalių dovanų žmones sugalvoja švenčiantiesiems gimtadienį. Telšių rajone gyvenęs Antanas Ukrinas 24-ojo gimtadienio proga gavo labai originalią dovaną, tik ja visai neapsidžiaugė - gimimo dieną Šiaulių apygardos teismo narve jis išklausė nuosprendį, pagal kurį ištisiems 9 metams išsiunčiamas į griežtojo režimo koloniją. A. Ukrinas nubaustas už tai, kad gindamas savo orumą negyvai pritalžė buvusį kolonijos bičiulį.
A. Ukrinas su gerokai vyresniu Jonu Gaule (49 m.), pravarde Apgaulė, susipažino Alytuje. Tiesa, ne prie puikiųjų Nemuno vingių, o labai proziškoje vietoje - kalėdami Alytaus griežtojo režimo kolonijoje. Tiek Antanas, tiek Jonas nebuvo dideli autoritetai įkalinimo vietoje, nes abu sėdėjo už smulkias vagystes, tačiau nebuvo ir tarp pažemintųjų. A. Ukrinas kalėjo trečią kartą, Apgaulė - irgi nebe pirmąjį. Abu laisvę atgavo pernai. A. Ukrinas apsistojo Telšių rajone, Gatautės kaime, kur apsigyveno kartu su simpatiška žemaituke Oksana Š.
Šeimos neturėjęs J. Gaulė glaudėsi pas motiną kažkur Lietuvos provincijoje. Šį pavasarį Apgaulę apėmė nostalgija - jis motinai pasakė vykstąs aplankyti kolonijos draugų. Lyg nujausdama, kad daugiau gyvo nebepamatys, neturtinga moteris sūnui atidavė visas savo santaupas - net 10 litų.
Nešinas buteliu degtinės J. Gaulė Gatautėje apsireiškė šiemet, kovo 28-ąją. Begerdami ir praeitį minėdami du kolonijos draugai netrukus kažko susipyko. Pasak A. Ukrino, Jonas ėmęs dėl niekų kabinėtis, įžeidinėti, plūstis, kol galop pavadino gaidžiu. Kokiam nors pienburniui gimnazistui gal ir būtų atleistina buvusį kalinį vadinti tokiu baisiu žodžiu, na o senam "zekui" tai - nedovanotina klaida.
Už tą vieną žodį - "gaidys" - Lietuvoje yra nužudyta šimtai vyrų. Nepraustaburnis J. Gaulė nežinojo, kad ir jis pats tuoj papildys šį nelinksmą sąrašą. A. Ukrinui užvirė kraujas, jis J. Gaulei atsivedėjęs dėjo į dantis, tačiau netrukus vyrai susitaikė ir vėl susėdo prie butelio. Visgi tądien Jonas buvo blogai nusiteikęs, nes vis labiau girtėdamas dar smarkiau kabinėjosi prie Antano. A. Ukrinas netylėjo, atskirto. Tuomet supyko pats J. Gaulė ir nuo stalo pasičiupo duonriekį. Juo užsimojęs, rėkdamas papjausiąs gaidį, puolė buvusį draugą. A. Ukrinas dūrio išsisuko, peilį atėmė ir nutarė sugėrovą gerai pamokyti. Antanas Joną mušė ir kambaryje, ir išsitempęs į lauką. Pro šalį ėjęs kaimynas Darius Puščius pamatė grumtynes ir A. Ukriną atplėšė nuo sukniubusio J. Gaulės. Galėjo nevargti - Jonui jau buvo suduota tiek smūgių, kad jis netrukus mirė. Vėliau ekspertai nustatė, kad J. Gaulei plyšo nuo alkoholio suminkštėjusios kepenys ir ant vidurių paplūdo kraujas - tai ir pražudė dar visai jauną vyrą. Jei sužeistasis būtų buvęs mažiau girtas, būtų jautęs didelį skausmą ir šaukęsis pagalbos, tai gal dar ir būtų likęs gyvas. Tačiau Jonas buvo tiek apspangęs (kraujyje - net 2,28 promilės alkoholio), jog - tai nustatė specialistai - mažai ką jusdamas ramiai iškeliavo į dausas.
Pamatęs, kad sugėrovas nebegyvas, A. Ukrinas jį nutempė į ūkinį pastatą ir, pasiėmęs butelį degtinės, nuėjo pas kaimyną S. Miceiką nuraminti streso. Begerdamas Antanas prasitarė ką tik užtalžęs "vieną naglą bičą", tačiau iš girto kvailumo S. Miceikai bei jo artimiesiems prigrasino nedrįsti pranešti policijai. Žmonės tik patraukė pečiais - šie žemaičiai visai nesiruošė bėgti į policiją, nes nepratę kištis į svetimus reikalus.
Išsiblaivęs ir pamatęs, ką padaręs, A. Ukrinas susiėmė už galvos. Brolio patartas kovo 30-ąją pats nuvyko į policiją ir papasakojo apie išgertuves.
Sužinojusi apie sūnaus mirtį motina labai nusiminė, tačiau net neatsiėmė J. Gaulės kūno. Užmuštąjį valstybės lėšomis palaidojo Telšių savivaldybė. Laidotuvėse niekas iš Jono artimųjų nedalyvavo. A. Ukrino taip pat nebuvo, nes iki teismo jis sėdėjo už grotų. Taip išėjo, jog nuosprendis paskelbtas per Antano gimtadienį. "Dovana" - 9 metai griežtojo režimo kolonijoje be teisės į amnestiją. Iš A. Ukrino Telšių savivaldybei priteistos laidojimo išlaidos - 921 litas.
