Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės apylinkės prokuratūra tiria Trakėnų kaime (Kalvarijos savivaldybė) gyvenusio Mangirdo Kidoliaus (6 m.) mirties aplinkybes. Teismo medicinos ekspertas nustatė, jog berniukas mirė sušalęs, tačiau ant jo kūno dar buvo aptikta sumušimų, nubrozdinimų, taip pat sulaužytas žandikaulis, nudegintas sėdmuo. Šios smurto žymės - vienos paros senumo. Kol kas neišaiškinta, kas taip žiauriai pasielgė su mažamečiu prieš jo mirtį ir ar tai turėjo įtakos tragiškam nelaimėlio likimui.
Numirė šildomas ant krosnies
Bene du kartus "Akistatos" straipsnių heroje buvusi asocialiai gyvenanti Virginija Kidoliūtė (28 m.), iki šiol auginusi keturis mažamečius sūnus, iš kurių tik jauniausiasis turi tėvą, po įvykio pasakojo, kad Mangirdas, prieš dieną dar visai gerai jautęsis, staiga pradėjo šalintis į lauką bėgiojančių brolių, gulinėjo, tapo nekalbus, vėmė. Kviesti gydytojo motina neskubėjo net ir tuomet, kai sūnelį pradėjo kamuoti aukšta temperatūra. Penktą vaikelį gegužės mėnesį gimdysianti Virginija nusiuntė kitą savo sūnų pas artimiausius kaimynus vaistų. Spėjo, jog Mangirdui skauda skrandį. Parnešti ir sugirdyti vaistai berniukui nepadėjo. Pastebėjusi, kad itin išblyškęs sūnus dar ir atšalęs, Virginija paguldė jį ant šiltos krosnies, bet ir tuomet ligoniukui nepagerėjo. Moteris sako apie trečią valandą nakties pati nubėgusi pas kaimynus, turinčius telefoną, ir jau ketinusi kviesti gydytoją, tačiau niekas jai neatvėręs durų. Kai parlėkė į namus, Mangirdas, anot pačios, numirė jos glėbyje, tebešildomas ant krosnies. Po kelių valandų, kai jau visi kaimynai buvo sukilę, V. Kidoliūtė pati pranešė į policiją apie sūnaus mirtį. Įvykį tiriantys pareigūnai mano, kad galėję būti ir kitaip - namiškiai aptikę mažylį jau mirusį jo paties lovoje, kai berniukui jau nebuvę galima kuo nors padėti.
Nedėmesinga ir negailestinga motina
Atvykę pareigūnai rado mirusį Mangirdą perrengtą, paguldytą ant lovos. Paklausta, kur vaiko rūbeliai, kuriais vilkėdamas jis mirė, motina tikino numetusi juos tvarte ant mėšlo. Pareigūnai ten jų nerado. Įtarimų sukėlė ir namuose aptiktas kruvinas rankšluostis. Namiškiai negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl jis toks - esą galbūt nuo Virginijos brolio Sigito neva ant ledo prakirsto antakio. Spėjama, kad prieš nelaimę šiuose namuose buvo girtaujama, nes Virginija Kidoliūtė jau neturėjo nė lito iš išvakarėse pasiimtos pašalpos. Galimas daiktas, išgertuves lydėjo muštynės (stipriai prakirstas Sigito Kidoliaus antakis). Be Virginijos ir jos vaikų, šiuose namuose gyvena jos sugyventinis Algis Ravaitis, jos motina ir jau minėtas brolis. Pastarieji neslėpė nuo pareigūnų, kur miegodavęs mažasis Mangirdas - nešildomame kraštiniame kambaryje, kuriame išdaužtas langas aptemptas polietilenu. Kadangi berniukas nuolat šlapindavosi į lovą, motina jos beveik neklodavo - ant geležinių spyruoklių tik patiesdavo ploną dvigubą audeklą, o vaiką užklodavo paltu. Virginija sako, kad Mangirdas, nakčiai atskirtas nuo motinos, patėvio ir trijų broliukų, įsitaisiusių šildomame kambaryje, niekuo nesiskųsdavo - nei baime, nei šalčiu, nei nepatogiu, duriančiu gultu.
Motinos dėmesio stokodavo ir kiti Virginijos vaikai - išbalę, liūdni, mažesni ir silpnesni nei jų bendraamžiai. Kai, mirus Mangirdui, Kalvarijos vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojos pasakė juos išsivešiančios, devynerių metų Martynas ir septynmetis Karolis puolė skubiai ir noriai rengtis. Tik jaunėlis Gytis, beveik dvejų metukų pyplys, apsiverkė, tačiau, tėvo atneštas į automobilį greitai nurimo. Visi trys vaikučiai, su kuriais jų motina net neatsisveikino, tuoj pateko į medikų rankas - išsekę ir niežuoti jie buvo paguldyti į Marijampolės ligoninės infekcinių ligų skyrių. Kada grįš į namus, priklausys nuo jų sveikatos ir nuo Mangirdo mirties aplinkybių tyrimo išvadų.
Nulemta Mangirdo vaikystė
Dabar jau galima teigti, kad Mangirdo likimas buvo nulemtas - nuo pat gimimo mažylis buvo pasmerktas myriop. Jis gimė žiemą, 1995-ųjų vasarį Pas gydytojus nesilankydavusi Virginija, tuomet jau dviejų sūnelių mama, Mangirdą pagimdė suklypusioje, šaltoje, lindyne tapusioje bakūžėje. Atvykę medikai nuogą naujagimį rado ant taburetės. Neišnešiotam ir pustrečio kilogramo tesvėrusiam mažyliui aplink kaklą buvo apsivijusi virkštelė, kūnelis atvėsęs. Gimdyvė nebuvo pasiruošusi net vystyklų. Medikams ji aiškino nebesuspėjusi. Mangirdu pačios motinos pavadintas kūdikis, tuokart sėkmingai specialistų atgriebtas, kelis mėnesius praleido ligoninėje. Per tą laiką Virginija apie jį teiravosi vos kelis kartus. Tokiai motinai atiduoti mažylio niekas neskubėjo. Netrukus gimdytojai nereikalingas kūdikis buvo išvežtas į Alytaus kūdikių namus, kur jau glaudėsi jo brolis Karolis (pirmagimį V. Kidoliūtė augino pati) ir jo pusseserė Agnė. Dvejus metus mažylių niekas nelankė, o kūdikių namų darbuotojai, vylęsi pažadinti motinystę, Virginijai kas pusmetį siuntinėjo jos augančių vaikų nuotraukas. Motina neatsitokėjo, todėl Marijampolės rajono VTAS darbuotojai 1997 metais kreipėsi į teismą dėl motinystės teisių atėmimo. Tuometinis Marijampolės teismo teisėjas Gytis Večerskas šį ieškinį atmetė - esą nebuvo įrodymų, kad Virginija Kidoliūtė piktybiškai vengė auklėti savo vaikus. Teismo sprendime sakoma, kad V. Kidoliūtė vaikus apleido dėl sunkių materialinių sąlygų. Moteris buvo įpareigota susirasti nuolatinę pastogę. Kai netrukus Marijampolės rajono savivaldybė po gaisro nukentėjusiai Kidolių šeimai suteikė penkių kambarių namą ir 60 arų žemės, Virginijai buvo atiduoti kūdikių namuose augę du jos vaikai. Vos po kelių mėnesių pas ją apsilankę VTAS darbuotojai nustėro: iš Alytaus kūdikių namų tvarkingi parvežti mažyliai atrodė apleisti, sulysę. Dabar, kai Mangirdo jau nėra, ne vienam išsprūsta, jog berniukas šiandien būtų gyvas, jeigu tuometinis teismo sprendimas būtų buvęs kitoks.
Motinos vainikas - už seniūnijos pinigus
Asocialiai gyvenančios Virginijos sūnelio laidotuves organizavo Sangrūdos seniūnijos darbuotojai. Prie salėje pašarvoto mažamečio keitėsi senesni ir jaunesni miestelio gyventojai. Bene visi atkreipė dėmesį į vienintelį vainiką prie karsto - paskutinę motinos dovaną sūneliui. Niekam nebuvo paslaptis, kad net ir jis nupirktas už seniūnijos pinigus. Per alkoholį ir kompanijas vaiką praradusiai moteriai žmonės vengė išsakyti užuojautos žodžius. Smalsesnieji skaičiavo, jog alkoholis šiai šeimai atnešė jau ne vieną nelaimę: lygiai prieš metus, būdamas girtas, namų nepasiekė ir pakeliui sušalo Virginijos tėvas, o prieš kelis mėnesius avarijos auka tapo neblaivus brolis Vytautas, kuris, beje, vienintelis iš keturių šeimos vaikų gyveno tvarkingiau (V. Kidoliūtės brolis Sigitas dėl įvairių nusikaltimų gerai pažįstamas teisėsaugininkams, o sesuo Laima - apsileidusi, protiškai atsilikusi penkių vaikų motina, nepajėgianti savarankiškai juos auginti). Atokiau nuo kitų gyventojų nutolusiuose Kidolių namuose neretai vykdavo orgijos, kai įsilinksminę suaugusieji vaikus pamiršdavo. Apie alkanus ir skriaudžiamus mažylius, apie tvartuke ar rūsyje dėl šlapinimosi į kelnes laikomą Mangirdą pareigūnams pranešdavo anonimai, pabūgę prisistatyti. Anot jų, ir Virginija, ir pernai iš kalėjimo sugrįžęs brolis Sigitas - agresyvūs, nenuspėjami akiplėšos, be to, jų namuose nuolat apsilanko daugiau įtartinos reputacijos asmenų. Dabar nevengiama kalbėti, jog pareigūnai, gavę tokios informacijos, privalėjo būti ryžtingesni - V. Kidoliūtės vaikus įkurdinti globos įstaigoje. Nelaimė atsėlino į namus, kuriuose vaikai gimdomi tik tam, jog tėvai turėtų garantuotą pragyvenimo šaltinį.
