Aidas PANERYS
Maždaug šitaip galima nusakyti pasekmes to kivirčo, kuris begirtaujant vieną naktį kilo tarp Špokiškio kaime (Širvintų raj.) gyvenusio šešiasdešimt šešerių metų Stanislavo Jankausko ir trim dešimtmečiais už jį jaunesnio Valerijaus Kvietkaus iš kitame Žirnajų ežero krante įsikūrusio Totoriškio kaimo, tik jau priklausančio Ukmergės rajonui. Nugalėjo kone dviejų metrų ūgio liesas, sausas ir, matyt, jėgingas ukmergiškis, bet jis savo pergale nesidžiaugia, kadangi Stasiuliu vadintą savo tolimą kaimyną užplumpino negyvai. Pastarasis jau palaidotas, laimėtojas įbruktas areštinėn, o šios žmogžudystės užuomazgas nūnai tiria širvintiškis prokuroras Dainius Dambrauskas. Štai kaip mirtis paklebeno nuošalios Jankauskų sodybos duris...
Valerijus Kvietkus, šešių mažamečių vaikų tėvas, atvykėlis iš Kelmės, jau turbūt trylika metų laikėsi labai atokiai nuo kitų įsigytame ir pažliugusiu oru tik pėstute pasiekiamame vienkiemyje. Čia pramečiui ir buvo sumeistrautos visos atžalėlės, kurių didžiausiajai dabar dvylika metų, o mažiausiajai nėra nė pusės metukų. Kol buvo kolūkis ir vėliau žlugusi žemės ūkio bendrovė, tol dirbo bendrai su kitais žmonėmis, bet ilgainiui teko verstis iš savo trijų hektarų ir prasimanyti visokių darbų pas kaimynus. Nebadavo, žinoma, tačiau pertekliumi irgi negalėjo pasigirti. Aplinkinių nuomone, aukštaūgis kelmiškis ir jo žmona čia pritapo. Moka dirbti, pagaliau tatai matyti ir iš puikiai prižiūrimo jų sodo. Viskas sugraibyta, visur gali justi šeimininko ranką. Švarą ir tvarką, nepaisant galvomis einančių sūnelių ir dukrelių, iškart įžvelgsi ir Kvietkų trobos viduje. Pats ūkininkas, anot žmonių, lenkė nugarą pas svetimus ne iš gero gyvenimo. Reikėjo prisidurti prie už mažus vaikučius gaunamų pašalpų ir iš savo žemės išspaudžiamų gėrybių. Užkrutėdavo ir sotesnį kąsnį, ir vieną kitą dešimtlitį į kišenę. Kas be ko, neatsisakydavo nukaušti vaišinamas, na, o kadangi yra tvirtas vyras, tai skriaudos niekam nenuleisdavo. Tuoj duodavo grąžos. Per tai prieš septynmetį įsivėlė į peštynes ir buvo teisiamas už chuliganizmą bei už neteisėtą nešaunamojo ginklo laikymą, bet atsipirko vienerių metų lygtine bausme. Nuo to laiko vengė nešiotis kišenėje rimtą peilį, tačiau jeigu kas nors užkabindavo, neatsukdavo kito skruosto. Pastaraisiais metais jis dažniausiai talkindavo jau minėtam Stanislavui Jankauskui, tam pačiam, kurį dabar nudobė ir kurį - o tatai įdomiausia! - prieš tai ištraukė iš kilpos. Gal ir ne kartą, kaip sako Daiva Kvietkienė. Stasiuliu vadinamas seniokas, išgėręs, žinoma, šitokį pomėgį, anot žmonių, turėjo.
Stanislavas Jankauskas, pasak jį pažinojusiųjų, jau buvo paliegęs, sunkiai vaikščiojo, pynė krepšius bulvėms, grybams, uogoms ir kitokioms gamtos gėrybėms, šitaip prisidurdamas prie pensijos. Girtavo ir todėl buvo gana nervingas.Gyveno po vienu stogu trise, nes, be jo žmonos Genovaitės Jankauskienės, aštuoniais pavasariais už vyrą vyresnės bei kone prieš dvejus metus paralyžiuotos ir prie lovos prikaustytos moters, čia pat laikėsi jau irgi septyniasdešimtmetį, matyt, peržengusi šios sesuo Veronika Sakalauskaitė. Ta, žymiai pašankesnė už svainį, laikė ant senų pečių visą namų ūkį. Stasiulis jos nemėgo, dažnai su žmonos seserimi apsibardavo, nes buvo, anot čionykščių, irzlokas ir žodžio kišenėje neieškantis senis. Valerijus Kvietkus, nudirbdavęs visus būtinus darbus, matyt, neaprėpdavo Jankauskų turimų septynių hektarų, jam buvo ir samdinys, ir sugėrovas. Stasiulis ir jį patraukdavo per dantį, nes po geros burnelės mėgdavo kitus pašiepti, gal ir nepiktai, tačiau ne kiekvienam tokie jo juokai lipdavo prie širdies.
Atsilygindamas už buvusius gerus darbus, Stasiulis pasikvietė Kvietkų šio gimtadienio išvakarėse į vaišes. Davė dvidešimt litų ir paprašė, kad šis iš Bagaslaviškio parvežtų degtinės ir alaus. Šešiavaikis tėvas apsisuko greitai, pargabeno smagiai kliuksinčius butelius, tačiau tądien, šio žmonos žodžiais tariant, negėrė. Pobūvis buvo atidėtas kitam pavakariui. Tada pakviestasis užsisodino ant dviračio šešiametį sūnų Mantą ir numynė į pernelyg ilgai užtrukusias gėrynes. Vėliau jis teisinosi, kad įkaušęs šeimininkas pradėjo įžeidinėti, kad nakčia trinktelėjo buteliu jam į galvą, kad perskėlė kaktą, užtat, girdi, jis ir pasiutęs. Davęs atkirtį, tikrai, matyt, persistengęs.
Prokuroras Dainius Dambrauskas sako, kad ši įtariamojo versija yra gana kritiška, tačiau tokia prielaida, žinoma, irgi neatmestina. Stasiulio Jankausko žmona Genovaitė ir jos sesuo Veronika visą incidentą kreipia kiton pusėn. Anot jų, susiginčijus dėl mažmožių, pirmas šoko muštis Valerijus Kvietkus. Svainė stojo ginti sesers vyrą, na, o kadangi kone kasdieninis svetys buvo žymiai drūtesnis, tai ji pati nukentėjo. Buvo pačiupta už giesmės, prismaugta ir aptalžyta. Tada jau svainis pakilo į žūtbūtinį mūšį. Stvėrė butelį ir pakaleno kaip genys mušeikai galvą. Šitaip peršventintasis parsigriovė ant grindų ir jį pribaigė, tikriausiai ne vien kumščiais. Įtariamasis neneigia talžęs Stanislavą Jankauską, tačiau prisipažįsta sudavęs vos tris smūgius. Prokuroras kraipo galvą. Nelaimingajam plyšo kepenys, pažeisti kiti vidaus organai, sulaužyti devyni šonkauliai dešinėje krūtinės ląstos pusėje, dar šeši - kairiajame šone. Kaimynai nesistebi. Daivos Kvietkienės vyras, sako, tvirtas, o seniokas, suprantama, atvirkščiai. Atsimušė atseit kirvis į akmenį, va ir atėjo iš anksto nekviesta Giltinė. Blogų paskatų, anot vietinių, sėsdamas gerti stipruolis tikrai neturėjo, tiktai tas prakeiktas butelis atseit sumaišęs protą. Šia proga verta prisiminti seną kaip pasaulis išmintį: girtavimas ydų negimdo, tik išryškina jas.
Policininkai atvažiavo greitai ir iškart Kvietkui surakino rankas už nugaros. Jis nesipriešino. Sielojosi, kad šitaip padarė. Pareigūnai sakė, jog surakino ne todėl, kad šis, jiems pasidavęs, mėgintų pasprukti, o dėl to, kad nebandytų pasidaryti galo. Pasitaiko atseit visaip.
Valerijus Kvietkus pirmai pradžiai suimtas dešimčiai parų. Jam jau iškelta baudžiamoji byla už Stanislavo Jankausko tyčinį nužudymą. Visos aplinkybės dabar aiškinamos ir rūšiuojamos, nes po žmogžudystės, pasak šviesesnių protų, nesunku kaltininkui primesti ir nebūtus dalykus.
