Albertas ONIŪNAS
Prieš pusantrų metų Šilalės rajone Plungės kelių policininkas Raimondas Aponkus (25 m.) nušovė Rietavo miestelio gyventoją. Žuvusiojo tėvas Vaclovas Poškus teismuose kovoja, kad policininkas būtų nuteistas už tyčinį nužudymą. Pirmasis, Klaipėdos apygardos, teismas apskritai neįžvelgė jokios R. Aponkaus kaltės ir jį išteisino. Tuo tarpu Apeliacinis teismas išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir nutarė, kad policininko kaltės ar nekaltumo klausimas turi būti sprendžiamas tame pačiame Klaipėdos apygardos teisme, tačiau kaltinimą perkvalifikavus į tyčinį nužudymą be sunkinančių aplinkybių.
Kulka į smilkinį
2000-ųjų rugpjūčio mėnesį Plungės rajone, Rietave, kelių policijos viršila Saulius Skudžinskas bei policininkas Raimondas Aponkus tarnybiniu automobiliu "Mercedes-Benz" budėjo centrinėje miestelio gatvėje ir tikrino automobilius. Tuo metu pro šalį dideliu greičiu pravažiavo "Audi 80". Prie vairo sėdėjo Mindaugas Malakauskas, šalia - Vaidas Poškus (23 m.), o ant galinės sėdynės - dvi merginos. S. Skudžinskas stabdė "audinę", tačiau ši nestojo ir, padidinusi greitį, nuvažiavo. Tada prasidėjo gaudynės - "audinė" spruko, kai kur pasiekdama 200 kilometrų per valandą greitį, o policininkai vijosi. Netoli Šilalės bėgliams baigėsi benzinas ir jie buvo priversti sustoti. Policininkai, paruošę ginklus, pribėgo prie "Audi 80" vairuotojo ir keleivio durelių. M. Malakauskas buvo priverstas išlipti lauk ir surakintas antrankiais atsidūrė ant žemės. Tuo tarpu V. Poškus nepakluso R. Aponkaus reikalavimams gulti ant žemės, keikėsi, artinosi sakydamas: "Šauk". R. Aponkus iššovė į orą, po to parklupdė V. Poškų ant žemės, pats būdamas už nugaros ir laikydamas pistoletą, nukreiptą jam į galvą. Tada nuaidėjo šūvis, kulka pataikė į dešinį smilkinį. Vaikinas buvo nuvežtas į ligoninę, kur ir mirė. M. Malakauskas ir V. Poškus įvykio metu buvo vidutiniškai girti.
Neatsargus nužudymas?
Dėl įvykio Šilalės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo, o netrukus R. Aponkui pateiktas kaltinimas nužudžius dėl neatsargumo. R. Aponkus aiškino, kad šūvis nuaidėjo po to, kai parklupdytas V. Poškus alkūne smogė atgal ir pataikė pareigūnui į ranką, laikiusią pistoletą. Tada pirštas ant ginklo gaiduko kažkaip pajudėjo... Prokurorai tokiu policininko aiškinimu patikėjo, tačiau nusprendė, jog R. Aponkus jau buvo įveikęs V. Poškų (parklupdęs) ir jokios grėsmės pareigūnui girtas jaunuolis nebekėlė, todėl nebuvo reikalo laikyti ginklą, nukreiptą sulaikytajam į galvą. Taip pat nebuvo reikalo laikyti piršto ant pistoleto gaiduko. Tokiu būdu konstatuota - pareigūnas nesiėmė reikiamų priemonių, kad atsitiktinai nenuaidėtų šūvis. Abiejų policininkų teigimu, jie manė, kad "audinė" yra pavogta, todėl su jos ekipažu atitinkamai elgėsi. Radijo ryšiu (iki audinei sustojant) policininkai jau buvo informuoti, kad tokios mašinos ieškomų sąraše nėra. Tačiau pareigūnai spėjo, kad automobilis galėjo būti pavogtas ką tik ir savininkas gal dar nespėjęs kreiptis policijon.
Veikė protingai...
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bylą ir nusprendė, jog policininkai tinkamai vykdė savo profesines pareigas ir, susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms, veikė protingai - nešaudė į sprunkantį automobilį, kas galėjo sukelti sunkias pasekmes. Jie turėjo pagrindą manyti, kad gaudo nusikaltėlius, ir elgėsi atitinkamai. Be to, šūvis įvyko ne dėl R. Aponkaus kaltės, o dėl V. Poškaus judesio. Todėl R. Aponkus buvo išteisintas. Neilgai trukus pareigūnas už pavyzdingą tarnybą Plungės rajono policijos komisarės D. Jurkuvienės įsakymu buvo apdovanotas VRM 2-ojo laipsnio atminimo ženklu "Tėvynės labui".
Nužudytojo tėvas Vaclovas Poškus tokią įvykių eigą traktavo kaip pasityčiojimą. R. Aponkaus viršininkai nuo pat pirmos dienos visokeriopai gynė pavaldinį, buvo ir tebėra įsitikinę, kad jis teisus. Apdovanojimą V. Poškus laiko spjūviu į veidą. Juk teismai dar toli gražu nepasibaigę ir neaišku, koks bus galutinis sprendimas. Tuo tarpu Plungės policijos vadovė D. Jurkuvienė "Akistatai" dar kartą patvirtino, kad laiko R. Aponkų nekaltu, bent jau tol, kol teismas nėra nusprendęs kitaip. Komisarė supranta, kad žuvusiojo tėvas negali objektyviai vertinti situacijos, todėl kiekvienas teigiamas veiksmas policininko atžvilgiu jam atrodo tarsi pasityčiojimas. Tuo tarpu R. Aponkus paskatinimo nusipelnė, nes dalyvavo Telšių apskrities policininkų konkurse ir buvo tarp geriausiųjų. Šis policininkas laikomas sąžiningu ir principingu pareigūnu.
Pažeidė instrukcijas
Išteisinamąjį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį Apeliaciniam teismui apskundė prokuratūra ir nukentėjusysis Vaclovas Poškus. Jis mano, kad sūnus buvo nužudytas tyčia, nes policininkas buvo labai įniršęs. Jis nurodo eilę aplinkybių savo nuomonei pagrįsti. Pirmiausia - S. Skudžinskas pažinojo V. Poškų, todėl stabdydamas "audinę" ir matydamas, kad automobilis nemažina greičio, turėjo atkreipti dėmesį, kas sėdi priekinėse sėdynėse. Vėliau jis teigė, kad V. Poškaus apskritai nepažinojo, nors liudininkai paneigė jo žodžius. Vadinasi, policininkas melavo. Tokiu būdu nuo pat pradžių pareigūnams turėjo būti žinoma, kad vejasi ne vagis, o radijo ryšiu perduota informacija apie automobilio nebuvimą pavogtųjų sąraše turėjo tik pavirtinti tokią prielaidą. Be to, žinoma, kad daugiausia nuo policijos bėga girti vairuotojai. Todėl bet kokiu atveju nusikaltimo tikimybė nebuvo didelė. Toliau. "Audinei" sustojus vagys, jei ten būtų sėdėję, nedelsdami būtų sprukę iš automobilio. Taip vyksta visada. Nė vienas vagišius ramiai nesėdi ir nelaukia, kol bus sulaikytas. Policininkai, prisivydami lėtai važiuojančią "audinę" ir jai sustojus matė, kad niekas iš automobilio nebėga, todėl nebuvo jokio reikalo abiem pulti su paruoštais ginklais. Pagal pareigybinę instrukciją vienas jų apskritai privalėjo likti tarnybiniame automobilyje ir stebėti situaciją.
Neteisėti pareigūno veiksmai
Tuo tarpu R. Aponkus puolė "audinės" keleivį, neturintį nieko bendra su eismo taisyklių pažeidimu, ištempė jį laukan, spyrė į pakinklius, ką teisme pripažino, ir parklupdė ant žemės. Tėvas laiko, kad jokių grumtynių nebuvo. Tik įniršusio kelių karaliuko šūvis... R. Aponkus viską verčia V. Poškui. Jis griebė už pistoleto ir užtaisė (pertraukė spyną), jis dėjo alkūne per ginklą, kuris iššovė. Tačiau neįrodyta, kad pareigūnas ir V. Poškus būtų grūmęsi. Jaunuolis, čiupęs už ginklo, laikomo svetimoje rankoje, negalėjo jo užtaisyti. Klūpant smūgis alkūne atgal į ginklą praktiškai neįmanomas. Šūvis valingai nepaspaudus gaiduko neįmanomas. Tai nustatė ekspertai. O visas V. Poškaus pasipriešinimas buvo atsisakymas gultis ant žemės, keiksmai, grasinantys judesiai.
Nužudė tyčia?
Apeliacinis teismas savo nutartyje pripažino dalį V. Poškaus argumentų ir akcentavo, kad įvertinus aplinkybes R. Aponkaus reikalavimai V. Poškui gultis ant žemės buvo neteisėti, nes jis jokio pažeidimo nepadarė. Neteisėti pareigūno reikalavimai neturi būti vykdomi. Neteisėtai R. Aponkus pavartojo smurtą V. Poškaus atžvilgiu spirdamas jam į pakinklius bei tvodamas per sprandą. Tokie žeminantys pareigūno veiksmai automobilyje sėdinčių merginų akivaizdoje išprovokavo konfliktinę situaciją, todėl nenuostabu, kad V. Poškus nebuvo patenkintas ir atitinkamai elgėsi. R. Aponkus palaužė V. Poškaus pasipriešinimą, jį parklupdė ir nušovė. Realaus pavojaus šūvio momentu pareigūno gyvybei nebuvo. Apeliacinio teismo kolegija mano, kad nužudymo motyvas buvo R. Aponkaus susierzinimas ir pyktis dėl V. Poškaus veiksmų. Todėl R. Aponkui turi būti pateiktas kaltinimas dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo bei tyčinio nužudymo. Išteisinamasis nuosprendis panaikintas, byla iš naujo bus nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.
