Naują technologiją, kuri pagreitina genetinį žuvų modifikavimą, tikimasi panaudoti kai kurių nykstančių rūšių, pavyzdžiui, Atlanto lašišos ar Džilos upėtakio (Oncorhynchus gilae), dauginimui.
Kol kas naujuoju būdu iš gentiškai modifikuotų upėtakio ląstelių auginami jaunikliai. "Dabar kiti mokslininkai su dviguba energija imsis panašių darbų su kitomis žuvų rūšimis, pavyzdžiui, zebromis", - sako Sterlingo universiteto ichtiologas Brendanas Makendrius (Brendan McAndrew).
Mažąsias modifikuotas žuvytes, zebras galima pamatyti daugelyje laboratorijų, kuriose tiriama genų veikla vystymosi procese. Tuo tarpu didžiosios žuvys modifikuojamos siekiant komercinės naudos - kad jos būtų didesnės, atsparesnės žemesnei temperatūrai.
Tačiau ligi šiol naudoti metodai reikalavo daug laiko, lėšų, rezultatai neprognozuojami. Pelėms tinkami būdai netiko žuvims. "Mums nepavyko paversti žuvies embriono kamieninių ląstelių į spermatozoidus ir kiaušinėlius", - aiškino Tokijo žuvininkystės universiteto ichtiologas Goras Jošizakis (Goro Yoshizaki).
Naujasis būdas tinka nykstančioms žuvims gelbėti. "Jeigu jų ikreliai ir embrionai yra per dideli, kad galima būtų be pavojaus gyvybei užšaldyti, pirmines embriono ląsteles galima užšaldyti, po to vėl atgaivinti atšildžius", - aiškina B. Makendrius (Brendan McAndrew). O G. Jošizakis (Goro Yoshisaki) teigia, kad jas galima net brandinti kitų žuvų organizme.
Pavyzdžiui, dar neišsivysčiusias pirmines tuno ląsteles galima perkelti į sterilias skumbres, kurios iš svetimų tuno ląstelių užaugins daug tuno spermatozoidų ir kiaušinėlių. Po to apvaisintus kiaušinėlius galima paauginti inkubatoriuose ir paleisti į jūrą, sako G. Jošizakis (Goro Yoshisaki).
dpa-ELTA
