Neseniai grupė Trakų rajono policijos komisariato pareigūnų lankėsi Estijos šiaurės vakaruose įsikūrusio Haapsalu miesto policijos komisariate (Estijoje tokios įstaigos vadinamos prefektūromis). Su šia įstaiga trakiškiai pareigūnai artimiausiu metu planuoja pasirašyti aktyvaus bendradarbiavimo sutartį. Itin panašių tiek savo dydžiu, gyventojų skaičiumi, tiek savo kraštovaizdžiu Trakų ir Haapsalu rajonų pareigūnų draugystė buvo užmegzta Lietuvos ambasadoriaus Estijoje Antano Vinkaus iniciatyva. "Akistata" pakalbino ką tik iš komandiruotės sugrįžusį Trakų rajono policijos komisariato vadovą komisarą Alvydą Tamašauską.
- Koks buvo jūsų ir jūsų kolegų komandiruotės į Estiją pagrindinis tikslas?
- Norėjome susipažinti su Estijos kolegų darbu ir, žinoma, pasidalinti lietuviška patirtimi. Estija, beje, šiek tiek atsilieka nuo Lietuvos - jų naujasis Baudžiamasis kodeksas dar neįsigaliojęs, taigi kol kas nusikaltimai tiriami pagal senąją tvarką. Toks ikiteisminis tyrimas, koks jau atliekamas mūsų šalyje, Estijoje bus pradėtas nuo kitų metų vasaros.
- Na, o kokių panašumų ir skirtumų pastebėjote abiejų šalių pareigūnų darbe, kokia kriminogeninė situacija Estijoje?
- Estijoje, kaip ir Lietuvoje, nusikalstamumo lygis panašus. Vyrauja mobiliųjų telefonų vagystės, plėšimai viešose vietose, žinoma, nesnaudžia ir organizuotos gaujos... Tiesa, Haapsalu rajono teritorijoje sunkiausius nusikaltimus paprastai padaro atvykėliai iš didmiesčių, visų pirma iš Talino... Estijos prefektūrose - ko jau nėra Lietuvoje - iki šiol veikia išblaivinimo kameros, kuriose, anot vietos pareigūnų, daugiausia nakvoja kaimynai suomiai, nevengiantys prisivaišinti iki žemės graibymo, mat Suomijoje svaigalai yra kur kas brangesni... Miesto daugiabučių laiptinėse kabo teritorijos konsteblio (apylinkės įgaliotinio) nuotrauka, telefonas - kad prireikus žmonėms nereikėtų blaškytis...
Mus, lietuvius, nustebino tai, jog daugiau nei pusė Estijos pareigūnų - moterys. Pasirodo, ši atsakinga ir pavojinga profesija Estijos vyrus nelabai domina...
- Gal taip yra ir dėl to, kad policijai visuomenė stokoja pagarbos, gal, kaip ir Lietuvoje, menki atlyginimai?
- Manyčiau priešingai - Estijoje pajutome, kad aplinkiniai labai gerbia pareigūnus! Pamatę gatvėje uniformuotą patrulį iškart suklūsta, surimtėja... O apie materialinę gerovę galėčiau pasakyti tik tiek, jog kolegos tiksliai neįvardijo, kiek uždirba, tik pasidžiaugė, jog atlyginimais yra labai patenkinti. Beje, įstoti mokytis policininko profesijos Estijoje nėra sudėtinga - tereikia turėti tinkamą fizinį pasiruošimą, gerai mokėti estų kalbą ir išlaikyti testą-pokalbį. Lietuvoje pareigūnai dažnai iš savo kišenės perka darbo priemones, popierių, sumoka mobiliojo telefono sąskaitas, o Estijoje policininkai viskuo pilnai aprūpinti. Jie, beje, dar mokydamiesi gauna pilną valstybės išlaikymą - nemokamą būstą, aprangą, maitinimą. Dengiamos ir kelionės išlaidos.
- Gal teko apsilankyti prefektūros areštinėje?
- Žinoma. Galėčiau pasakyti, kad Trakų PK areštinėje - nepalyginamai geresnės sąlygos. Ten kamerėlės mažytės, skurdžios, prie sienų - kieti gultai. Ir maistas nekoks. Teko nutylėti, kad Trakų rajono PK areštinės gyventojai maitinami ir cepelinais, ir karbonadais ar kibinais - tuo, ką patiekia "Galvės" restorano virėjai...
- Turbūt Estijoje ne vien darbas domino - aplankėte įžymias vietas, paragavote nacionalinių patiekalų, gėrimų...
- Taip, viena į Estiją nutekėjusi lietuvaitė gidė aprodė Haapsalu miesto įdomybes, supažindino su jo istorija (beje, ir ten stūkso labai panaši į mūsiškę pilis), suorganizavo ekskursiją po Taliną bei iškylą vienuolikos aukštų kruiziniu laivu. Viešėdami Estijoje sužinojome ir vietinės degtinės skonį. O estiškas alus, palyginus su mūsiškiu, visai prastas...
- Ir į Estiją, ir atgal važiavote automobiliu.
- Važiavome saugiu greičiu, todėl laimingai ir sugrįžome. Beje, Estijos kelių policininkai dirba kaip europiečiai, ko nepasakysi apie latvius - pastarieji sulindę į krūmus... Gerai, kad priešaky - daug "mirksinčių" vairuotojų...
- Kada tikitės sulaukti atsakomojo vizito?
- Kolegos estai pas mus ruošiasi apsilankyti gruodžio pradžioje. Kai kurie iš jų Trakuose yra buvę dar mokydamiesi vidurinėje mokykloje, tad galės palyginti, kaip per kelis dešimtmečius Trakai išgražėjo, pasipuošė...
- Ačiū už pokalbį. Gero ir vaisingo bendradarbiavimo!
Kalbėjosi Virginija GRIGALIŪNIENĖ
