Kad pragyventum Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje, tenka per mėnesį maždaug 2 200 litų išleisti būsto nuomai, maistui, transportui, kirpimuisi, gydytojo apžiūrai be gydymo ir kitiems būtiniausiems dalykams. Tai parodė tyrimas, kurį atliko Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Živilė Ilgūnaitė, apklaususi tūkstantį ten gyvenančių lietuvių. Vieno lietuvio minimalus uždarbis per mėnesį sudaro 4 300 litų, tad, atskaičius privalomas išlaidas, jam lieka 1 100 litų. Laikraštis "LT" rašo, kad lietuviai gyvendami užsienyje taupo kur tik įmanoma.
Anglijoje lietuviai dažniausiai kerpasi lietuvių kirpyklose, kur paslaugos yra pigesnės, rimčiau susirgę gydytis grįžta į tėvynę, o svetimoje šalyje renkasi tik gydytojo konsultaciją. Dažnai viename kambaryje, kur nėra net praustuvo, gyvena keli žmonės, nes Londone sunku rasti pigų geresnės būklės būstą. "Išvažiuodami jie mano, kad ten pinigai byrės. Tačiau pamatę, jog tenka taupyti savo patogumų ir sveikatos sąskaita, pradeda svarstyti, ar tikrai verta pasilikti, - taip gyvenant sutaupyti galima ir Lietuvoje", - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis.
Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktas mokslinis tyrimas "Ekonominių migrantų skatinimo grįžti į tėvynę priemonės" rodo, jog lietuviai į mūsų šalį grįžti nenori. Pirmiausia ne kiekvienas darbdavys teigiamai žiūri į žmones, kurie dirbo nelegaliai. Kita vertus, jie jau gali būti praradę dalį profesinių įgūdžių, iš naujo turi užsitikrinti socialines garantijas. Daugelis baiminasi, jog grįžus bus apmokestinamos užsienyje gautos pajamos, nors mokesčiai svečioje šalyje ir buvo sumokėti. Todėl, anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamento direktorės Ritos Kazlauskienės, kad grįžusieji galėtų gauti visą reikiamą informaciją - kur ieškoti darbo, kaip kreiptis į darbo biržą, ką daryti norint leisti vaiką į mokyklą, kaip pradėti verslą, yra rengiamas specialus leidinys. Jis bus platinamas per ambasadas užsienio šalyse.
R. Kairelis teigė, jog norinčiųjų išvykti bus tol, kol Lietuvoje nedidės atlyginimai ir negerės darbo sąlygos. Tačiau, anot jo, darbdaviai turi išteklių už darbą mokėti daugiau ir jau ieško būdų, kaip išsaugoti darbuotojus. Naujai atsivėrusios Ispanijos, Graikijos, Portugalijos, Suomijos darbo rinkos, pasak R.Kairelio, nesukels pražūtingo poveikio Lietuvai, tiesiog persiskirstys išvykstančiųjų srautai.
Be to, šios šalys nėra labai patrauklios lietuviams emigruoti, nes ten susiduriama su kalbos barjeru. "Kadangi vos Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą labai nedaug šalių atidarė sienas, žmonės, norėję emigruoti, tą jau padarė", - mano R. Kazlauskienė. Jos teigimu, Lietuvoje lankęsis Airijos ambasadorius ragino per daug neišgyventi dėl išvykusių žmonių, - taip buvę ir Airijoje. Tačiau kai tik pagerėjo ekonominė situacija šalyje, airiai pradėjo grįžti. Tai užtruko nei daug, nei mažai - 30 metų.
