• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

"Reuters" atlikto tyrimo duomenimis, Vidurio Europos keturios didžiausios ekonomikos tikriausiai susies savo nacionalines valiutas su euru jau 2005 metais, tačiau tikėtina, jog dideli šių valstybių biudžeto deficitai atidės jų prisijungimą prie euro zonos iki 2008-ųjų.

REKLAMA
REKLAMA

Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija turėtų prie Europos Sąjungos prisijungti 2004 metų gegužę. Kartu su šiomis šalimis į ES įstos dar keturios buvusio socialistinio bloko šalys, tarp jų ir Lietuva bei Viduržemio jūros salose įsikūrusios Malta ir Kipras.

REKLAMA

Pasak ekspertų, netrukus po įstojimo į ES naujosios narės turėtų prisijungti prie valiutų keitimo kursų mechanizmo (ERM), įspraudžiančio nacionalinių valiutų kurso svyravimą euro atžvilgiu į 30 procentų ribas. Šis mechanizmas yra privalomas "laukiamasis kambarys" prie euro zonos siekiančioms prisijungti naujoms valstybėms.

REKLAMA
REKLAMA

Palyginus 38 apklaustų ekspertų prognozes, paaiškėjo, jog labiausiai tikėtina, kad keturios didžiausios Vidurio Europos ekonomikos prie vadinamojo ERM-2 mechanizmo sieks prisijungti 2005 metais.

Tačiau prieš tai šalių kandidačių vyriausybėms ir centriniams bankams teks susitarti su dabartinėmis euro zonos narėmis dėl būsimųjų narių valiutų pariteto - leistinų kurso svyravimo ribų vidurio - euro atžvilgiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Palyginus 25 prognozes, paaiškėjo, kad, analitikų manymu, Lenkijos zloto paritetas euro atžvilgiu sieks 4,1, palyginti su maždaug 4,15 zloto už eurą kursu ketvirtadienio (02.13) valiutų prekyboje. Tuo tarpu Vengrijos nacionalinės valiutos paritetu euro atžvilgiu turėtų tapti 247,5 forinto už eurą kursas, palyginti su dabartiniu 244 forintų už eurą lygiu.

REKLAMA

Prognozuojama, kad vienas euras bus atitinkamai prilygintas 31 Čekijos ir 41 Slovakijos kronai - paritetui, beveik nesiskiriančiam nuo ketvirtadienio prekyboje fiksuotų kursų.

Vasario 10-12 dieną atlikto "Reuters" tyrimo duomenimis, visos keturios minėtos šalys turėtų prie euro zonos prisijungti 2008 metais.

REKLAMA

"Jos gana greit pasirengs prisijungti prie ERM-2 , - sakė "Bankgesellschaft Berlin" analitikas Uwe Duerkopas (Uvė Diurkopas). - Tačiau prieš įstojant į Europos pinigų sąjungą reiks dar nemažai paplušėti, ypač fiskalinėje srityje. Laiko prireiks visoms keturioms šalims".

Ankstyvas prisijungimas prie ERM-2, kuris turėtų išbandyti valiutų stabilumą, gali reikšti ilgesnį nei reikalaujamą dvejų metų dalyvavimą valiutų kursų keitimo mechanizme, kadangi būsimosioms euro zonos narėms teks dar gerokai pasistengti norint įgyvendinti kitus pinigų sąjungos reikalavimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lenkijai, Vengrijai Čekijai ir Slovakijai teks sunki užduotis sumažinti savo biudžeto deficitus žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. Šiuo metu visų valstybių deficitai leistiną ribą viršija beveik du kartus. Deficito mažinimas bus politiškai skausmingas, nes pareikalaus apkarpyti išlaidas socialinei apsaugai ir gali pakenkti nacionalinėms ekonomikoms.

REKLAMA

"Šioms šalims teks priimti gana sunkių sprendimų dėl euro ir biudžeto išlaidų, - teigė "BNP Paribas" Varšuvos skyriaus analitikas Michalas Dybula (Michalas Dibula), retoriškai klausęs: "Ar greitas euro įvedimas pagerins ekonomikos padėtį ir padidins konkurencingumą?".

REKLAMA

Ekspertų manymu, įvykdyti ES keliamus euro zonos reikalavimus būtų įmanoma, tačiau vargu ar greita narystė duotų naudos, atsižvelgiant į daugelį skaudžių augimą ribosiančių priemonių, kurių tektų imtis norint šį tikslą pasiekti.

Pavyzdžiui, Lenkijoje analitikai nesitiki didesnio valstybės išlaidų mažinimo prieš 2005 metais vyksiančius parlamento ir prezidento rinkimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lenkijos finansų ministras Grzerorzas Kolodko (Gžegožas Kolodka) šią savaitę sakė, kad jo šalis gali atsilikti nuo stojimo į Europos pinigų sąjungą tvarkaraščio, jei griežta fiskalinė politika keltų grėsmę ekonomikos augimui.

"Sutinku su jo požiūriu, - aiškino M. Dybula. - Lenkijai reikia skirti daug daugiau lėšų investicijoms, ypač į transporto infrastruktūrą, kuri svarbi konkurencingumui ir tiesioginėms užsienio investicijoms".

REKLAMA

Ekonomistų nuomone, iš keturių minėtų šalių vienintelė Vengrija bandys laiku apkarpyti valstybės išlaidas ir prisijungti prie euro zonos 2007 metais, tačiau vargu ar jai pasiseks.

Tuo tarpu Čekija davė aiškiai suprasti, jog neskubės mažinti savo biudžeto deficito, kurį didžia dalimi lėmė šalies Vyriausybės dešimtąjį dešimtmetį suteikta parama bankams. Čekijos finansų ministras Bohuslavas Sobotka teigė esą šalis gali narytę euro zonoje atidėti iki 2010 metų.

REKLAMA

"Ne tokia entuziastinga Čekija jau ir taip turi žemas palūkanų normas, - sakė Londone veikiančios "ING Financial Markets" analitikas Charlesas Robertsonas (Čarlzas Robertsonas). - O Slovakija norėtų kaip įmanoma ilgiau išlaikyti biudžeto deficito lankstumą".

Dauguma ekspertų mano, kad prie euro zonos jau 2006 ar 2007 metais galėtų prisijungti mažosios naujosios narės - Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Kiras ir Malta.

REKLAMA
REKLAMA

Šios valstybės jau arba beveik įgyvendino biudžeto deficito, mažesnės nei 60 procentų BVP valstybės skolos ir žemos infliacijos tikslus. Be to, kai kurių mažųjų šalių valiutos jau susietos su euru. Pavyzdžiui, Estijos krona su bendrąja Europos valiuta susieta nuo 1999 metų, o prieš tai kronos kursas buvo susietas su Vokietijos marke. Tuo tarpu tarp keturių didžiųjų Vidurio Europos ekonomikų savo valiutą su euru tėra susiejusi Vengrija. Lenkija, Čekija ir Slovakija panašių mechanizmų atsisakė, savo valiutų kursams leisdamos laisvai svyruoti.

Daugumas "Reuters" apklaustų analitikų sakė, jog dar per anksti kalbėti apie valiutų keitimo kursus, kuriais naujosios narės prisijungs prie ERM-2.

"Tai turėtų priklausyti nuo svarbiausių rinkos kursų sprendimo priėmimo metu", - sakė Amsterdame įsikūrusio "ABN Amro" analitikas Frankas Vinke (Frenkas Vinkė).

Kai kurie ekspertai mano, kad visų keturių stambesnių ekonomikų valiutos prie mechanizmo prisijungs aukštesniais kursais, kuriuos lems spartesnis našumo augimas bei tokių šalių kaip Vokietija prieštaravimas per žemiems valiutų kursams, kurie galėtų stabdyti plėtrą dabartinės euro zonos valstybėse.

"Norėdamos atitikti Mastrichto kriterijus, šios šalys privalės mažinti infliaciją, - aiškino Ch. Robertsonas. - Todėl reiks didinti palūkanų normas, kurios pabrangins nacionalines valiutas".

“Reuters”-ELTA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų