Zigmas VYTENIS
Beveik kiekvieną savaitę spaudoje pasirodo pranešimų apie tai, kad Vilniuje, o kartais ir kituose miestuose, sulaikytos prostitutės. Paprastai jos nubaudžiamos ir paleidžiamos iki kito karto. Štai Vilniaus policininkai iš Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencinio skyriaus per 9 šių metų mėnesius sulaikė daugiau kaip 100 prostitucija besiverčiančių moterų. Daugiau kaip pusė jų į policijos rankas pateko po kelis kartus.
Policijos duomenimis dabar sostinėje yra apie 500 protitučių, o Lietuvoje - apie 2000. Dalis jų vietinės, dalis - atvykėlės iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Buvo laikai - apie 1994 - 1997 metus - kai vien Vilniuje dirbo bent dvigubai daugiau laisvo elgesio mergelių. Tačiau mažėjant paklausai, dalis buvo priverstos ieškotis darbo arba važiuoti į Izraelio, Vokietijos, Anglijos viešnamius. Šiuo metu ir ten rinka jau perpildyta, tad susirasti klientų tampa vis sunkiau.
Pernai liepą įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, numatančioms administracinę atsakomybę, ne tik už vertimąsi prostitucija, bet ir už "atlygintinį naudojamąsi prostitucijos paslaugomis", buvo manoma, kad vyrų dar sumažės. Tačiau jau po kelių mėnesių visiems tapo aišku, kad įstatymo pataisa, pagal kurią galima bausti vyrus, beveik neveikia. Į policijos tinklus patenka nebent koks nors girtas užsienietis. Kaune - dažniausiai automobilių prekeiviai kazachai ar baltarusiai, kurie negali patikėti, kad tokie kvaili Lietuvos įstatymai, kurie numato atsakomybę ir vyrui. Tas žodis "dažniausiai" čia irgi nelabai tinka, nes per 9 šių metų mėnesius sulaikytų vyrų skaičių galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Prostitučių paslaugos esant perpildytai rinkai irgi nebrangsta. Netgi atvirkščiai. Buvo laikai, kai valanda sekso kainavo iki 400 litų, o dabar normalios "meilės vaidilutės" paslaugos vyrams atsieina iki 200 litų. Vilniaus geležinkelio stoties prieigose kokia nors narkomanė tarpuvartėje oralinį seksą atlieka ir už 5 litus. Beveik pusė uždarbio merginos priverstos atiduoti suteneriams, taksistams, barmenams (kalbama, kad ir policininkams).
Lietuvaites ar kitų tautybių merginas, pardavinėjančias savo kūną, kiek gelbsti užsieniečiai, kurie į Lietuvą atvyksta ne tik plėtoti verslo ryšių, bet ir pigiai pasimylėti su gražiomis merginomis. Pavartykite bukletus, kuriuose užsieniečiams reklamuojama Lietuva, ir pamatysite, kad pirmiausia jie viliojami striptizais ir klubais, kuriuose šimtai besilinksminančių ir užsieniečių laukiančių gražuolių. Ir tai yra tiesa. Savaitgaliais Vilniaus klubus kartu su sostinės merginomis okupuoja ir mažas pajamas gaunančios moterys iš rajonų, parsiduodančios už kelis šimtus litų, o kartais - ir už vakarienę restorane.
Apie tai, ar prekybą meile leisti ar drausti, diskutuojama jau daug metų. Laivėjant visuomenės poožiūriui į moralę, daugėja ir legalizavimo šalininkų, tačiau ir legali prostitucija visų problemų neišsprendžia. Europoje galima surasti ir šalių, kuriose prostitucija draudžiama, ir šalių, kurios nesikiša į sekso rinką.
Švedijoje 1999 metais buvo priimtas įstatymas pagal kurį klientas, pasinaudojęs prostitutės paslaugomis, gali būti nubaustas net iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Priėmus šį įstatymą, prostitutės išėjo iš gatvių ir dabar duoną užsidirba, klientų ieškodamos per skelbimus spaudoje. Policija gaudo vyrus, bet efektas nėra labai didelis. Nuo įstatymo priėmimo iškelta 91 baudžiamoji byla, tačiau tik pusė jų nukeliavo į teismą, nes įrodyti tokius nusikaltimus labai sunku. Vis dėlto net 80 proc. švedų pasisako už tokį įstatymą ir tik 15 proc. norėtų, kad jis būtų panaikintas.
Vokietijoje ir Olandijoje prostitucija legalizuota ir valstybė iš to turi naudos, nes viešnamiai moka mokesčius. Bet abiejose šalyse 25 procentais padaugėjo nelegalių prostitučių. Ne visos moterys nori dirbti viešai, nesprendžiamos ir jų sveikatos problemos. Kliento prieš lytinį aktą niekas netikrina, o štai apsikrėtusi moteris tuoj pat išvaroma iš darbo, o jeigu ji užsienietė - tai ir iš šalies be jokios kompensacijos už gydymą.
Blogiausia tose šalyse, kur už prostituciją baudžiama. Nelegaliai besidarbuojančios seniausios profesijos atstovės neturi jokių teisių, jos skriaudžiamos ir sutenerių, ir valstybės atstovų.
Štai Kinijoje buvo bandoma panaikinti perkamą meilę kaip septintą "visuomenės nuodėmę". Tačiau net Kinijos revoliucijos vadui Mao Dze Dunui tai nepavyko. Kinijos prostitutės dirbo rizikuodamos ne tik užsidirbti piniginę baudą, bet ir pakliūti į perauklėjimo stovyklas. Viena Pekino sąvadautoja, kurios restorane pagauta 12 prostitučių, buvo nubausta mirties bausme. Ir kas iš to? Dabar Kinijoje prostitucija klesti, ja verčiasi 4 milijonai moterų.
Panaši padėtis ir Kuboje, kur irgi bandyta išnaikinti prostituciją.
Policija Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse, kur viešnamiai uždrausti, kovoja su prostitucija, tačiau visi supranta, kad ši kova beprasmė.
