Rasa MASELIENĖ
"Norėdami spręsti apie žmogų, turime kuo giliau prasiskverbti į jo minčių, jo nelaimių, jo rūpesčių slaptybę". O. de Balzakas
Jie
Aukšta, spygliuota tvora juosia teritoriją, kurioje jie gyvena pagal tam tikrą režimą. Jie turi stogą virš galvos, gauna maisto, medicininį aptarnavimą, turi sąlygas sportuoti, jiems nerūpi mokesčių našta, vaikų auklėjimas, neriekia sukti galvos iš kur gauti lėšų pragyvenimui. Tačiau neturi laisvės - didžiausio žmogaus turto. Jie negali džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais, yra atskirti nuo šeimos, jei ją turi.
Jie nusižengė įstatymui.
Mes
Mes esame laisvi ir mūsų teritorijos niekas neriboja, priverstinai niekas nenustato gyvenimo ritmo. Tačiau dažnas sukamės užburtame rate namai-darbas-namai, kai kurie šiek tiek paįvairina kasdienę rutiną kultūriniais ar sporto renginiais. Mus slegia sunki mokesčių našta, neduoda ramybės neklaužados, visada turintys nepatenkintų poreikių vaikai. Esminis skirtumas tarp mūsų ir jų - mes nenusižengėme įstatymui. Mes jų įvykdytą nusikaltimą patiriame savo kailiu, esame jų aukos. Turėdami patį brangiausią turtą - laisvę, - mes nesijaučiame laisvi, išėję naktį iš namų per petį dairomės, ar neiškilo pavojus.
Kas verčia nusikalsti?
Yra įvairių priežasčių. Kartais nusikalstama lyg ir atsitiktinai, kartais į tai, atrodo, einama visą gyvenimą. O gal tai tik iliuzija? Gal polinkį į nusikaltimus atsinešame gimdami, gal jį palaipsniui formuoja aplinka, gal tokį žmogaus elgesį lemia nepalankiomis sąlygomis susiformavusi asmenybė, turi įtakos įtempti tarpusavio santykiai?
Iš kur ateina kalinys?
Negalima teigti, kad tarp kalinių nėra atstovų iš normalių šeimų. Tačiau daugumą kalėjime sudaro ne jie. Kai kaliniai pasakoja apie savo vaikystę, jaunystę, nusikalstamos veiklos pradžią, dažnai kartojasi kai kurie faktai:
* Asociali šeima. Dažnai vienas iš tėvų (ar abu) girtuokliauja. Jiems atimtos tėvystės teisės. Vaikas patiria smurtą, yra apleistas, nepatyręs meilės ir rūpesčio.
* Specialieji vaikų globos namai yra kitas etapas. Čia vaikas jaučiasi vienišas, bijo pasitikėti aplinkiniais, bijo vėl būti išduotas. Kovoja už save, už savo vietą tarp bendraamžių. Gyvenimo pagrindas - jėgos kultas. Tokioje aplinkoje formuojasi "vienišo vilko" charakteris.
* Nepilnamečių kolonija. Tai paskutinis etapas prieš kalėjimą. Dalis auklėtinių atvirai išsako norą, kad būtų greičiau pervesti į suaugusiųjų koloniją.
* Kalėjimas...
Ko neranda buvęs kalinys laisvėje, kad taip noriai ir dažnai labai greitai grįžta atgal į kalėjimą?
Gyvenimas kalėjime
Kalbantis su kaliniais, daugelis jų atrodo normalūs, suprantantys savo kaltę žmonės. Neskaičius asmens bylos sunku net suvokti, kad priešais sėdintis žmogus - nusikaltėlis. Daugelis, kad ir ne pirmą kartą kalintys, atrodo jautrūs, ramūs. Daugelis atkakliai tvirtina, kad tai tikrai paskutinė viešnagė čia. Vertinant jų veiklą, reiškiamas mintis norisi tikėti, kad tai - tiesa. Šį įspūdį sustiprina išdėstyti ateities planai: "Gyventi tvarkingą gyvenimą bendruomenėje be alkoholio ir tabako", "Tarnauti Dievui ir žmonėms", "Sukurti šeimą ir auginti daug vaikų", "Rūpintis tėvais ir padaryti juos laimingus". Tačiau labai dažnai tai būna klaidingas įspūdis, nes išleisti iš kalėjimo, kartais net nespėję grįžti namo, buvę kaliniai yra sulaikomi už naują nusikaltimą.
Kaliniai kalėjime turi:
* Kiekvienas savo gyvenamąją vietą, maisto, sąlygas, leidžiančias tenkinti higieninius poreikius.
* Medicininį aptarnavimą. Čia yra gydomos ligos, dažnai paūmėjančios išėjus į laisvę.
* Galimybę sportuoti.
* Kalėjime yra koplyčia, kurią įrengė patys kaliniai. Čia yra šventųjų paveikslų, dirbinių iš medžio, meno dirbinių religine tematika, sukurtų kalinių rankomis. Kalinius įkalinimo įstaigos koplyčioje lanko įvairių religinių konfesijų atstovai. Kartu su kaliniais yra skaitoma Biblija, atliekamos įvairios religinės apeigos.
* Čia jie jaučiasi savais tarp savų.
Gyvenimas laisvėje
Išeidamas į laisvę kalinys gauna apie 100 litų. Jei buvęs kalinys turi jo laukiančią šeimą ir pragyvenimo šaltinį - jam pasisekė. Dažnesnė situacija, kai laukiančios šeimos nėra, nėra ir pragyvenimo šaltinio. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos buvęs kalinys pirmą mėnesį iš Socialinės rūpybos skyriaus gauna 135 litų dydžio vienkartinę pašalpą. Per tą laiką reikia užsiregistruoti Darbo biržoje (jei turi pasą). Nuo 8 išėjimo į laisvę dienos yra skaičiuojama bedarbio pašalpa (135 Lt.), kuri išmokama praėjus vienam mėnesiui ir mokama 6 mėnesius. Pasibaigus Darbo biržos 6 mėnesių pašalpos mokėjimo laikotarpiui, dar 6 mėnesių po 121 lito pašalpą moka Socialinės rūpybos skyrius. Neturintys gyvenamosios vietos buvę kaliniai gali apsigyventi nakvynės namuose. Kol tęsiama registracija Darbo biržoje, yra garantuotas medicininis aptarnavimas.
O kas toliau ?
Neturint pajamų, tenka išsikraustyti iš nakvynės namų. Nebėra pinigų maistui. Nebelieka pastogės ir galimybės nusiprausti, susitvarkyti, tenka vaikščioti su ilgai nekeistais rūbais, apsiprasti su sklindančiu nemaloniu kvapu, kartu su savimi nešiojantis visą savo mantą.
Ar maloniai tokį savo narį priims visuomenė? Ar noriai išties jam pagalbos ranką? Ar jausis jis savas tarp savų?
Tikėtina, kad žmogus pasinaudos jam likusia paskutine galimybe, galinčia pagerinti jo gyvenimo kokybę - įvykdęs nusikaltimą jis vėl grįš į kalėjimą.
