Pagal pakeistą nuosprendį Latvijos dviratininkui Juriui Silovui nebereikės sėsti už grotų už jam inkriminuotą pinigų kontrabandą.
Tačiau Latvijos piliečiui į Lietuvos valstybės biudžetą teks sumokėti 200 MGL (25 000 litų baudą). Be to, jis neatgaus 2001 metų spalio 8 dieną Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste konfiskuotos valiutos, kurios bendra vertė siekia apie 262 000 litų, ir dviejų automobilių - "Opel Astra" bei "Nissan Primera".
Išnagrinėjęs J. Silovo gynėjo apeliacinį skundą, tokį nuosprendį trečiadienį paskelbė Apeliacinis teismas.
Kauno apygardos teismas 2002 metų balandžio 11 dienos nuosprendžiu J. Silovą buvo apkaltinęs gabenus stambaus masto kontrabandą ir nuteisęs 5 metų laisvės atėmimu. Teismas dviratininkui dar buvo paskyręs 125 000 litų baudą, areštavęs 500 litų turto, konfiskavo per sieną vežtus pinigus, du automobilius bei kitus daiktus. Po nuosprendžio J. Silovas buvo suimtas teismo salėje ir daugiau kaip 3 mėnesius praleido Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, kol praėjusių metų birželio 27 dieną dviratininko skundą nagrinėjęs Apeliacinis teismas jį paleido už 20 000 litų užstatą.
Suabejojus itin griežtomis senosios redakcijos Baudžiamojo kodekso normomis, buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
Šių metų birželio 10 dienos nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad anksčiau galiojusio Baudžiamojo kodekso (BK) 45 straipsnis prieštaravo Konstitucijai ta apimtimi, kuria buvo suvaržyta teismo teisė skirti švelnesnę kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmę už stambaus masto kontrabandą atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nenurodytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Keisdamas nuosprendį, Apeliacinis teismas vadovavosi jau 2000 metų redakcijos Baudžiamuoju kodeksu, kuris už kontrabandą numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Skirdamas su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, teismas pabrėžė atsižvelgiąs į nuteistojo asmenybę. Kartu teismas pabrėžė, kad Latvijos pilietis yra pagrįstai apkaltintas įvykdęs kontrabandos nusikaltimą, nes aiškiai pažeidė Lietuvos teisės normas. Lietuvos vyriausybė nurodė deklaruoti per sieną gabenamas dideles pinigų sumas po to, kai šalis prisijungė prie 1997 metų Romos konvencijos prieš pinigų plovimą.
Pats J. Silovas ir jo advokatas Algimantas Dziegoraitis po teismo posėdžio sakė esą pasiryžę dar ieškoti teisybės Aukščiausiajame Teisme, o gal net ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
J. Silovas kategoriškai nesutinka gabenęs kontrabandą. Vežtuosius pinigus jis teigė uždirbęs pagal kontraktą su profesionaliu Prancūzijos dviračių sporto klubu "Cofidis". Pasak dviratininko, prieš kelionę į Latviją jis pasiėmė pinigus iš banko sąskaitos Belgijoje ir visą sumą vežėsi grynaisiais, nes pasiimant pinigus iš užsienio banko sąskaitos tėvynėje būtų tekę mokėti 2 procentų mokestį.
"Nežinojau, kad Lietuvos muitinėje privalau deklaruoti pinigus, ir jei būčiau žinojęs, tikrai tokio atsitikimo nebūtų buvę", - teisme kalbėjo J. Silovas.
Nuteistojo advokatas A. Dziegoraitis prašė teismo išteisinti J. Silovą, nes jis už minėtą nesusipratimą jau yra sumokėjęs "labai didelę kainą ir savo sveikata, ir savo karjera".
Buvęs sportininkas taip pat nedvejodamas pripažino, kad incidentas Lietuvos muitinės poste nutraukė jo sportinę karjerą. Šiuo metu J. Silovas sakė niekur nedirbąs, naudojąsis materialine tėvų ir draugų parama.
Anot A. Dziegoraičio, jo ginamasis neturėjo "minimaliausių galimybių" susipažinti su pinigų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka, nes informaciniai išrašai iš teisės aktų buvę tik anglų ir lietuvių kalbomis, kurių jis nemoka.
Žurnalistams komentuodamas išgirstą nuosprendį, J. Silovas sakė nemanąs, kad tai jau proceso pabaiga, nes tikrai bus kreipiamasi į Aukščiausiąjį Teismą.
Bylos duomenimis, metinis J. Silovo honoraras pagal kontraktą su klubu "Cifidis" buvo 800 000 Prancūzijos frankų.
