Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Iki šiol neblėsta aistros dėl ankstyvą liepos 6-osios rytą įvykdytos teroro akcijos tarpstotėje Palemonas - Pravieniškės, visai netoli Neveronių gyvenvietės, kuomet nusikaltėliams (jie pirmiausia buvo įvardinti diversantais) išardžius šiek tiek daugiau nei 8 metrų ilgio geležinkelio bėgių ruožą, nuo bėgių nuslydo ir įsirėžė į gruntą keleivinio traukinio "Ryga - Vilnius" paskutinis, ketvirtasis, vagonas. Vagone tuo metu miegoję 28 keleiviai nenukentėjo - atsipirko tiktai išgąsčiu. Aukų buvo išvengta vien patyrusio mašinisto Ivano Siniavskio dėka. Važiuodamas apie 50 kilometrų per valandą greičiu, jis dar iš tolo pastebėjo iškeltą bėgį ir ėmė staigiai stabdyti. Šio diversija pavadinto įvykio padariniai buvo likviduoti per 9 valandas, AB "Lietuvos geležinkeliai" patirtus nuostolius įvertino maždaug 30 000 litų.
E. Gentvilas - pranašas?
Iškėlus baudžiamąją bylą, Kauno apskrityje buvo atliekamos kratos, kareiviai "šukavo" miškus ir pievas, tačiau konkrečių nusikaltėlių pėdsakų aptikti nepavyko. Pareigūnams labiausiai rūpėjo dingę 42 varžtai, kuriuos teko atsukti ardant geležinkelio bėgius. Panaudoję metalo ieškiklius, ant pylimo šlaito policininkai surado tiktai bėgių tvirtinimo detales. Kaip paprastai tokiais atvejais, buvo keliamos net kelios nusikaltimo versijos. Buvo manoma, jog bėgius galėjo išardyti metalo vagys ar diversantai, siekiantys pakenkti Lietuvos įvaizdžiui. Kaip po truputį aiškėja (jeigu tai iš tiesų pasitvirtins), arčiausiai tiesos buvo įvykio vietoje apsilankęs tuometinis l. e. premjero pareigas Eugenijus Gentvilas. Jis tada sakė, jog "arba tai priešiškų Lietuvai šalių suinteresuotų pusių noras sugadinti Lietuvoje šventę ir kartu Lietuvos autoritetą pasaulinėje opinijoje, arba vietinių diversantėlių niekšelių darbas"...
Įtariamųjų ratas didėja
Nuo šio skandalingo įvykio praėjus maždaug pusantro mėnesio, sulaikyti pirmieji įtariamieji nepilnamečiai Neveronių gyvenvietės gyventojai Edgaras Jocys (17 m.) bei jo bendraamžis ir netolimas kaimynas Tomas Belekevičius. Trečiasis įtariamasis dvidešimtmetis Janis Čerkasovas rugpjūčio viduryje buvo sunkiai sužalotas peiliu netoli namų, todėl gydėsi ligoninėje. Vis dėlto netrukus buvo nuspręsta prie jo palatos durų pastatyti policininkus. Kai jaunuolis po operacijos kiek sustiprėjo, buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Šie neveroniškai jau buvo spėję "pasižymėti". J. Čerkasovas buvo teistas už chuliganizmą (lygtinio teistumo terminas turėjo baigtis liepos 10 dieną), E. Jocys - sėdėjęs teisiamųjų suole už vagystes. Pastarasis taip pat buvo nuteistas lygtinai ir šis terminas turėjo baigtis rugsėjo mėnesį.
Rugpjūčio 27 dieną šią bylą tiriantys Kauno apygardos prokurorai pateikė pirmąjį kaltinimą. E. Jociui buvo pareikštas kaltinimas - tyčinis geležinkelio išardymas, sukėlęs traukinio avariją be žmonių aukų. Įrodžius šį nusikaltimą, gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 10 metų. Įtariamųjų ratas greitai didėjo. Netrukus vienas po kito buvo sulaikyti dar trys asmenys - du niekur nedirbantys neveroniškiai Valentinas Urbonavičius (45 m.) bei trejais metais jaunesnis Alfonsas Kišonas. Galiausiai areštinėje atsidūrė 62 metų pensininkas Pranas Kilijonas, gyvenantis Neveronių kaimynystėje, sodininkų bendrijos "Harmonija" sodyboje.
Kas siejo įtariamuosius?
Neveronių seniūnas Leonardas Stanaitis juos pavadino "bezabidnais pijokėliais". Paminėtieji jaunuoliai pasižymėjo neramiais charakteriais, o trys žymiai vyresnio amžiaus žmonės išsiskyrė pomėgiu alkoholiui. Visi niekur oficialiai nedirbo. Na, pavyzdžiui, V. Urbonavičiui buvo klijuojama Vingių Jono etiketė. Žmonės tikino, jog šis vyras yra toks tinginys, kad be reikalo negalįs net susilenkti. Todėl neveroniškiams atrodė keista, jog kas nors galėjo jį sugundyti eiti ardyti bėgių - tai yra dirbti pakankamai sunkų darbą... P. Kilijonas negailestingai pavadintas paskutiniu valkatėle. O svarbiausia - sunkiai suvokiama, kokių bendrų interesų galėjo turėti dvi visiškai skirtingo amžiaus žmonių grupės. Pašnekovai tikino, jog negali įsivaizduoti, kad "eidami į žvalgybą" jaunieji neveroniškiai galėjo pasiimti beveik degradavusius senius... Dar sunkiau įsivaizduoti, jog buvo atvirkščiai.
- Kai kurie iš jų geriausiu atvejo galėjo duoti į galvą, kiti - pavogti karvę, bet ne įvykdyti tokią sudėtingą operaciją, - mąstė gerai sulaikytuosius pažįstantys žmonės.
Versijos kelia šypseną
Neveroniškiams kai kurios nusikaltimo versijos atrodo juokingos. Pavyzdžiui, iškart po įvykio buvo kalbama, jog šią diversiją galėjo įvykdyti ne taip seniai atleisti iš darbo geležinkelio darbuotojai, tokiu būdu norėję savo vadovams pridaryti nemalonumų. Tokį įtarimą visų pirma kėlė faktas, jog bėgiams išmontuoti buvo reikalingi specialūs įrankiai. Kita versija - jog tai - metalo vagių darbas - bendrijos gyventojams kelia tiktai nuostabą. Juk visai netoli, Palemono keramikos gamyklos molio karjerų link eina siauruko bėgiai.
- Juk tai iš tokio paties, nė kiek ne prastesnio metalo padaryti bėgiai. Kodėl vagys jų nepuolė ardyti? Pastaruoju metu jais traukiniai nevažinėja - vadinasi, norint prisigrobti tiktai metalo, o nepakenkti žmonėms (traukinių keleiviams) buvo daug paprasčiau vogti juos, - konstatavo Neveronių seniūnijos darbuotojai...
Iškelta (beje, oficiali, pareigūnų ilgai slėpta) versija apie tai, jog bėgiai buvo išardyti siekiant, nuvirtus traukiniui, apiplėšti keleivius, didžiausią šypseną sukėlė Neveronių seniūnui Leonardui Stanaičiui.
- Čia ne koks pašto traukinio ar Korėjos premjero, ilgai keliavusio į Maskvą, apiplėšimas, - šypsojosi seniūnijos vadovas.
Minėtos bendrijos gyventojai vis dėlto įsitikinę, jog čia nagus galėjo prikišti gerai šį darbą išmanantys žmonės. Iš tiesų, norint atsukti bėgius tvirtinusius varžtus, reikėjo turėti specialų raktą, nemažai jėgos ir kantrybės. Pagrindinės Neveronių geležinkelio pervažos budėtojas parodė tokį raktą ir pademonstravo, kaip juo reikia naudotis. Pasirodo, geriausia dirbti dviem vyram, be to, paprastai varžtai būna gerokai aprūdiję, todėl juos atsukti reikia nemažai jėgos. Kad tai sudėtinga, galėtų patvirtinti toks pavyzdys. Štai rugpjūčio 29 dieną buvo remontuojama "Lietuvos geležinkelių" Kauno ruožo pagrindinė Neveronių pervaža. Čia buvo suvežta galinga technika, nuo 8 ryto iki 15 valandos dirbo 30 geležinkelio darbuotojų, t. y. specialistų grupė, vadovaujama sumanių vadovų, tačiau per nustatytą laiką planuotų darbų atlikti nespėjo - sutvarkė tiktai vieną geležinkelio bėgių liniją.
- Bus, aišku, skaudžiausia, jei dabar pareikšti kaltinimai iš tiesų pasitvirtins, - be jokio džiaugsmo kalbėjo Neveronių seniūnas L. Stanaitis. - Juk apie visus šiuos asmenis policija buvo surinkusi kalnus medžiagos ir jeigu jie visi seniai būtų buvę "supakuoti", šiandien nereikėtų narplioti sudėtingos bylos. Vis dėlto žmonės būgštauja, jog po kokio mėnesio, pasibaigus suėmimo sankcijai, įtariamieji bus paleisti ir tęs ankstesnį savo gyvenimo būdą.
Artimieji netiki
Įtariamųjų artimieji tikino netikį pateiktais kaltinimais arba negalį su jais susitaikyti. Alfonso Kišono, kuris kadaise buvo teistas už chuliganizmą, kalėjo Pravieniškėse, o vėliau bausmę baigė Rusijoje, laisvosiose statybose, motina Jadvyga Kišonienė mano, jog jos sūnų, kaip ir kitus įtariamuosius, saugumiečiai "kabina žemyn galva" arba naudoja kitus žiaurius metodus ir tokiu būdu bando išgauti prisipažinimą.
- Jeigu jie ir prisipažins, kad taip padarė, tai dar iš tikrųjų nebus galima visiškai tuo patikėti, - neslėpdama susijaudinimo kalbėjo moteris. - Kodėl iki šiol niekas neranda tų varžtų? Juk kažkuris iš tų berniukų jau prisipažino, tai kodėl neparodo, kur paslėpė tuos gelžgalius?.. Baisiausia, jog niekas neleidžia pasimatyti su sūnumi, todėl nežinau, kokia jo savijauta. Deja, advokatui pinigų neturiu...
Pastarosios mintims visiškai pritarė ir A. Kišono brolio žmona Sandra Kišonienė. Moteris teigė baisiausiai nustebusi, kai sužinojusi, jog Alfonsas siejamas su šiuo nusikaltimu.
- Susėmė visus teistus ir neteistus Neveronių girtuoklėlius, ir viskas, - įsitikinusi S. Kišonienė. - Na, nebent juos kas nors prigirdęs ar apsvaiginęs privertė tai padaryti. Jie savo galva tokios operacijos nebūtų sugalvoję.
Kad nieko bendra negalėjo būti tarp visų šešių suimtųjų, tvirtino ir Janio Čerkasovo sesuo. Tiesa, ji neneigė, jog V. Urbonavičiaus brolio Jono, vadinamo Baronu, namai, kuriuose gyveno įtariamasis, buvo virtę landyne ir ten susirinkdavę pagerti daugelis neveroniškių. Janio sesuo minėjo, jog liepos 6-osios naktį jos brolio namuose nebuvo - jis tuo metu buvo išvykęs pas draugus, gyvenančius Kaišiadorių rajone... Mergina stebėjosi, kodėl niekas neieško nusikaltėlių Palemone - esą ten gyvena žymiai protingesni nei sulaikytieji neveroniškiai.
Visą laiką dėl sūnaus elgesio sunkumų turėjusi, tačiau jam didžiulį dėmesį skyrusi Tomo Belekevičiaus motina Danutė Žalionienė pavargusiu balsu (tikino nuolat vartojanti raminamuosius) pripažino esanti labai suglumusi. Ji sakė nežinanti, kuo tikėti, kuo ne, todėl viską paliekanti savieigai.
- Gal aš iš tiesų savo vaiko nepažįstu? - pati savęs klausė Tomo motina. - Tomas nėra iš šventųjų, tačiau dirbtinai juodinti jo nereikia. Sūnus linkęs už save pakovoti bei užstoti draugus. Jei einantį gatve jį kas nors pavadins "duchu", Tomas už tai neatleis. Dėl visko labiausiai kaltinu save, nes norėdama būti laiminga iš jo atėmiau tėvą. Deja, ieškodama laimės apie sūnų negalvojau.
D. Žalionienė tvirtino per pasimatymą sūnui pasakiusi, jog jeigu jis iš tiesų prikišo nagus, turįs prisipažinti, nes kelio atgal nėra.
