Remigijus RAINYS
Tauta kenčia nuo sukčių. Kiekviename mieste ir net didesniame kaime yra savas Ostapas Benderis, išnaudojantis bent mažiausią progą pasipelnyti. Įdomiausia tai, kad visada atsiranda lengvatikių, savo valia atiduodančių pinigus lengvo pelno mėgėjams. Mulkinami ne tik pensininkai ir senutės, bet ir patyrę verslininkai, net Seimo nariai, noriai atidavę savo pinigėlius mokiusiesiems gyventi iš palūkanų.
Nors ne sykį apie tai rašyta, lengvatikių vis dar atsiranda, todėl surinkome visus faktus į vieną vietą ir galbūt bent vienas kitas, perskaitęs šią "Ostapo Benderio enciklopediją", išsaugos savo pinigus.
Ispaniški apelsinai
Kelių Žemaitijos rajonų laikraščiuose pasirodė skelbimų apie telkiamus žmones legaliam darbui Ispanijoje. Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepdavo malonus vyriškas balsas. Jo savininkas ilgai bendraudavo su interesantu, kantriai aiškindamas būsimo darbo sąlygas, uždarbį ir reikiamus surinkti dokumentus. Vyriškis vis įspėdavo, kad būsimiesiems darbuotojams nereikės mokėti jokių pinigų iki pat kelionės pradžios. Daugiau nei dvidešimčiai norinčiųjų įsidarbinti buvo pasiūlyta susiruošti kelionei ir vieną gražų rytą susirinkti į Klaipėdos autobusų stotį. Čia iš tiesų laukė patogus autobusas ir solidus vyriškis, prisistatęs firmos atstovu, lydėsiančiu išvykstančiuosius iki pat Ispanijos. Pasak palydovo, šiuo autobusu visi turėjo vykti į Kauną, kur grupė persėsianti į kitą dviaukštį autobusą, važiuosiantį jau tiesiai į Ispaniją. Kelionė iš uostamiesčio neprailgo, nes "firmos atstovas" paeiliui prisėsdavo prie kiekvieno vykstančiojo uždarbiauti ir tikrino jo turimus dokumentus, pasirašydavo darbo sutartį. Visa tai susegęs sąvaržėle bei paėmęs pasą ir kelis šimtus litų už "kelionę bei draudimą", viską paslėpdavo dailiame sakvojaže. Paskutinį "dosjė" savo lagaminėlyje paslėpęs jau Kauno priemiestyje, paslaugusis palydovas liepė autobuso vairuotojui važiuoti prie geležinkelio stoties, kur esą turėjo laukti antrasis autobusas. Kadangi ten nieko nebuvo, keliautojams buvo pasiūlyta išlipti parūkyti. Pats "firmos atstovas" išlipdamas demonstratyviai paliko ant sėdynės savo sakvojažą ir per daug nenutoldamas nuo kitų kažkam kelis kartus paskambino mobiliuoju telefonu. Vietoj lauktojo autobuso prie geležinkelio stoties netikėtai privažiavo lengvasis automobilis, į kurį vyriškis įšoko ir dingo iš likimo valiai paliktų, akimirksniu vėl bedarbiais tapusių apgautųjų akiračio. Atsitokėję žmonės puolė prie paliktojo sakvojažo, tačiau ten surado tik pačių užpildytas sutartis ir pasus. Keliolika tūkstančių litų buvo dingę be pėdsakų. Nieko nepaaiškėjo ir apklausus autobuso vairuotoją, nes tas buvo pasamdytas tik vienam reisui į Kauną nepažįstamo asmens. Šiuo atveju nukentėjėliams dar pasisekė, mat sukčius nepagrobė jų pasų, kurie juodojoje rinkoje taip pat turi tam tikrą vertę.
Darbo inspektorius kolekcionuoja įrankius
Nuo sukčių nukenčia ne tik darbo ieškantieji. Darbo inspektoriumi prisistatęs vyriškis pamosavo kažkokiu pažymėjimu vieną iš Kauno verslo mokyklų remontavusiems Marijampolės uždarosios akcinės bendrovės statybininkams ir pasiteiravo, ar šie dirba legaliai. Vėliau darbininkai gailėjosi, kad atidžiau neįsižiūrėjo į "pareigūno" pažymėjimą, nors šiuolaikine kompiuterine technika pagaminti bet kokį dokumentą daugiau negu paprasta. Lietuvaičiai gi sugeba pagaminti net netikrus dolerius taip, kad net JAV specialistai vargiai juos atskiria nuo tikrų, o Seimo nario ar ministerijos vadovo pažymėjimą suklastoti jiems - vieni niekai. Taigi marijampoliečiai, patikinę, jog Kaune dirba visiškai legaliai, inspektorių nusivedė į poilsio patalpas ir parodė savo pažymėjimus. Mandagiai padėkojęs "darbo inspektorius" atsisveikino ir skubiai išėjo, o sugrįžę į remontuojamas patalpas suvalkiečiai pasigedo brangiausių įrankių. Kol buvo tikrinami pažymėjimai, apsišaukėlio bendrininkai pagrobė perforatorių, elektrinį grąžtą ir kitas darbo priemones.
Kam padidinamos pensijos
Įvairūs aferistai, prisistatydami inspektoriais, pareigūnais ar globos ir rūpybos darbuotojais, negailestingai skriaudžia Lietuvos kaimų gyventojus, dažniausiai vyresnio amžiaus vienišus pensininkus. Neseniai Kauno rajone demaskuota gauja, veikusi prisidengdama "Sodros" inspektorių vardu. Dvi simpatiškos, gražiai apsirengusios moterys į atokesnes sodybas atvažiuodavo nuošaliau paliekamu automobiliu ir jų šeimininkėms pasisakydavo atvykusios patikrinti, ar teisingai mokama pensija, nes esą ji turėtų būti padidinta. Kol viena iš "inspektorių" bendraudavo su sodybos šeimininke, kita nepastebimai atkabindavo kambario langų kabliukus. Apsišaukėlės paprašydavo pensininkės paso ir visos išeidavo į lauką, kur vėsiau, pildyti dokumentų. Kol nudžiugusi senolė kantriai atsakinėdavo į jai užduodamus klausimus, gerokai anksčiau iš automobilio išlipę nusikaltėlių bendrininkai įsiropšdavo per langą ir pagrobdavo vertingiausius daiktus bei pinigus. Tuo tarpu "inspektorės" pamodavo savo vairuotojui, kad privažiuotų arčiau, ir nuotaikingai atsisveikinusios su šeimininke bei pažadėjusios, jog artimiausiu laiku ši gaus gerokai didesnę pensiją, išvažiuodavo. Kartais gaujos laimikis siekdavo net 10 000 litų. Tiriant šį nusikaltimą liudininkų parodymai buvo labai šykštūs. Senolės neatsiminė nei automobilio markės, nei numerio. Nukentėjėlė Raudondvaryje prisiminė, kad automobilis buvo raudonas, o Babtuose - kad automobilio galas kirstas. Tokiu būdu pareigūnai nusprendė, jog apsišaukėlės atvažiuodavo arba "VW Golf", arba "VW Passat". Dar viena apgavikių auka įsidėmėjo pirmąjį numerio skaičių, o kita beveik neabejojo dėl paskutinio. Kai apgauta pensininkė iš Garliavos pasakė, kad vidurinė valstybinio registracijos numerio raidė "M", pareigūnai netruko surasti raudonu pasatu važinėjantį marijampolietį, kuris neneigė vežiojęs keleivius pagal išankstinius užsakymus. Atsitiktiniais uždarbiais besivertęs bedarbis nurodė jį samdžiusias dvi čigones, kurios maskuodavosi šviesių plaukų perukais ir keisdavo savo išvaizdą grimu. Sulaikyti ir kiti gaujos nariai. Jie laukia pelnyto atpildo.
Tuštinamos banko sąskaitos
Sukčiai mikliai pasinaudoja kartais net galbūt atsitiktinai nutekančia informacija. Garliavoje pas pensininkę atvykę "Sodros" pareigūnais apsimetę nusikaltėliai pasakė, jog dėl pensijos perskaičiavimo reikia pasirašyti kelis jų atvežtus dokumentus. Patikli močiutė suraitė savo parašą iš anksto paruoštuose blankuose ir... pati to nežinodama įgaliojo atvykėlius disponuoti banke laikomu jos terminuotu indėliu. Kai pensininkė susigriebė, sąskaita jau buvo tuščia. Žinoma atvejų, kai apsimetėliai pareigūnai įkalbėdavo vienišus žmones trumpam išsiimti iš sąskaitų savo indėlius, nes esą tik į tuščias sąskaitas galima pervesti skirtas pašalpas, ir brutaliai išplėšę iš rankų paimtus pinigus pabėgdavo. Policijos pareigūnai siūlo vienišiems žmonėms neįsileisti į namus bet kokiu pretekstu atvykusių pareigūnų, nepaisant rodomų pažymėjimų, jeigu jų nelydi senukams pažįstami seniūnijų socialiniai darbuotojai, ir kuo skubiau skambinti telefonu 112.
Išankstinis apmokėjimas nebemadingas
Vis rečiau kaimo žmones sukčiams pavyksta apgauti iš anksto surenkant pinigus už būsimą pigesnį dyzelinį kurą, trąšas ar sėklas, tačiau dar pasitaiko patiklių ūkininkų, sutinkančių laukti savaitę ar net ilgiau, kol užklydėliai supirkėjai sumokės už supirktus gyvulius. Apsidžiaugę, jog pavyko brangiau nei oficialiems stambiesiems supirkėjams "iškišti" jautuką ar porą kiaulių, smulkieji ūkininkai pasitenkina jiems paliekamu jokios juridinės galios neturinčiu kvitu, nepaprašę apsimetėlių parodyti bent asmens paso, ir dažnai lieka prie suskilusios geldos.
Telefoninės istorijos
Tikriausiai jau sunku rasti žmogų, negirdėjusį apie aferistų krečiamas telefonines išdaigas, kai dažniausiai vėlyvą naktį ar paryčiais suskambus telefonui nepažįstamas balsas praneša apie autoavariją padariusį artimą žmogų ir perduoda jo prašymą sušelpti pinigais, kad galėtų atlyginti nuostolius ir išvengti bausmės. Tai vienur, tai kitur, žiūrėk, žmonės ir įteikia savo rankomis kartais net paskutines santaupas, užuot pirmiau įsitikinę, ar jų neva nelaimėn pakliuvę artimieji tuo metu nesiilsi savo namuose. Pradžioje šis sukčiavimas buvo kalinių verslas, o iš nelegaliai pataisos darbų įstaigose laikomų mobiliųjų telefonų skambinantys nuteistieji prisistatę policijos pareigūnais reikalaudavo nupirkti už tam tikrą sumą telefono sąskaitų papildymo kortelių ir padiktuoti jų kodus. Dabar tuo verčiasi ir laisvėje esantys aferistai, reikalaujantys grynųjų. Vis dažniau tokių aferų vykdytojai papuola į policijos rankas, tačiau organizatoriai sulaikomi rečiau. Vos prieš kelias dienas Klaipėdoje sulaikytas vyriškis prisipažino taip apgavęs mažiausiai septynis žmones. Metų pradžioje uostamiestyje sulaikyti dar du sukčiai, iš senyvo žmogaus išvilioję 4 000 litų. Pranešę, jog jo dukra pateko į avariją ir sužalojo žmogų, sukčiai patys atvažiavo į namus pasiimti pinigų, o po kurio laiko vėl paskambino ir paprašė pervesti į nurodytą sąskaitą dar 6 000 litų. Laimei, pensininkas jau buvo spėjęs įsitikinti, jog dukrai nieko blogo neatsitiko, ir įsidėmėtą sukčių automobilio numerį pranešė policijai. Į areštinę nukeliavo broliai, gyvenantys Kretingoje. Kelias tokias sukčiavimo bylas išaiškino Kauno ir kitų didžiųjų miestų pareigūnai, tačiau apie teismų nuosprendžius kol kas negirdėti. Beje, jau žinomas atvejis, kai pasinaudodamas šiuo metodu savo tėvus bandė apgauti devyniolikametis studentas. Idėja vyrukui kilo pritrūkus pinigų apmokėti naktinio klubo sąskaitai ir jis įkalbėjo savo bendrakursį paskambinti tėvams bei pranešti apie neva įvykusią avariją. Sugėrovas viską įvykdė tiksliai, tačiau nuvykęs pasiimti suderėtų 2 000 litų pakliuvo į bičiulio tėvo ir jo pasitelktų kelių tvirtų kaimynų rankas. Į policiją nesikreipę vyrai atliko trumpą savo tyrimą, po kurio "tarpininkas" nuvedė įpykusius vyrus tiesiai į naktinį klubą. Vėliau tėvą "nureketuoti" bandęs studentas guodėsi, kad verčiau savo noru būtų pasidavęs policijai...
Jūs laimėjote specialų prizą...
Ne mažiau aferistų pamėgti žaidimai ir loterijos, kai pasirinktai aukai paskambinus telefonu pranešama apie neva jų daliai tekusį laimėjimą, tačiau paprašoma išpildyti papildomas sąlygas. Paprastai tos sąlygos - tai reikalavimas už tam tikrą sumą nupirkti mobiliųjų telefonų sąskaitų papildymo kortelių ir padiktuoti jų kodus. Išgirdus trokštamą informaciją apgautajam pažadama dar kartą paskambinti, tačiau šis pažadas nebevykdomas. Egzistuoja daugybė šitokio sukčiavimo variacijų, todėl stambieji prekybos tinklai ir radijo stotys griežtai atsiriboja nuo jų vardu prisistatinėjančių aferistų bei įspėja pirkėjus saugotis apgavikų. Naujausiomis žiniomis, sukčiai vėl vilioja "Rimi" prekybos tinklo pirkėjus žadėdami jiems 1 000 litų vertės prekybos centro talonus, nors "Rimi" tokios vertės talonų neplatina. Informacijos apie prekybos tinklų rengiamas akcijas prekybininkai siūlo ieškoti jų internetiniuose tinklalapiuose, tačiau tai nėra gera išeitis iš susidariusios situacijos, nes daugelis vyresnės kartos žmonių kompiuteriais ir internetu naudotis neturi nei galimybių, nei patyrimo. Labiau prie visokiausių loterijų ir akcijų pripratę vakariečiai tikina, jog sukčiai tokiais metodais apgaudinėdavo dar jų prosenelius.
Nemokama nakvynė liukse
Sukčių aukomis kartais tampa ir patiklūs butų nuomotojai, kurių nuomininkai geriausiu atveju pasprunka palikę neapmokėtas sąskaitas ne tik už komunalines paslaugas bei prakalbėję šimtus ar tūkstančius litų telefonu, o kartais net išsiveža šeimininkų baldus. Butų savininkai privalo ne tik įsitikinti nuomininkų asmens dokumentų tikrumu, bet ir sudaryti su jais galiojančias nuomos sutartis. Šios sąlygos dažnai pažeidžiamos vengiant mokėti mokesčius, todėl taupant dešimtines dažnai prarandami šimtai ar net tūkstančiai. Bėglių nuomininkų kategorijai galima priskirti ir viešbučių sąskaitas apmokėti vengiančius piliečius. Neseniai teisėsaugininkams įkliuvo 34 metų šiaulietis, ilgą laiką apgaudinėjęs įvairių viešbučių administratorius visoje šalyje. Tvarkingai atrodantis šiauliškis įvairių miestų viešbučiuose išsinuomodavo gerus numerius ir rytais pasprukdavo nesumokėjęs. Vyriškis įkliuvo Kaune, kai, apmovęs "Žaliakalnio" viešbučio administratorių, tą patį triuką bandė pakartoti ir "Danieloje". Anksčiau individualią įmonę turėjęs pilietis tikino, jog taip elgėsi todėl, kad prarado ir pastogę, ir pinigus.
Linkime pasveikti
Kartais nuo sukčių neapginami ir ligoninėse gydomi piliečiai. Dažniausiai gydymosi įstaigose įvykdomos atviros vagystės, kai į nusižiūrėtą palatą įsiveržę nusikaltėliai susirenka ant spintelių padėtus ligonių mobiliuosius telefonus ir bando pasprukti, žinodami, kad lovose su prijungtomis lašelinėmis gulintys telefonų savininkai jų vytis negalės. Kai kurių ligoninių apsaugos darbuotojai gana sėkmingai kovoja su panašiais primityviais vagišiais, tačiau būna bejėgiai prieš išradingesnius sukčius. Štai vienoje onkologijos ligoninėje paskui po operacijos atvežtą ligonį į palatą įėjo apsiverkusi giminaite apsimetusi moteriškė ir pasisiūlė pataisyti jo priegalvius. Mikliai purtydama po operacijos dar neatitokusio senelio patalynę sukčiuvienė pasisavino po pagalvės užvalkalu slepiamus pinigus. Vienoje Kauno ligoninėje nukentėjo ir gydytojai: kol vienas paciento giminaičiu apsimetęs pilietis koridoriuje klausinėjo gydytojo apie "brolėno" sveikatos būklę, jo bendrininkas iš gydytojo kabineto išsinešė ne tik piniginę, bet ir kompiuterį.
Medicininėms istorijoms derėtų priskirti ir neseniai Mažeikiuose sukčiavusio prekeivio išradingumą. Jaunas vyriškis, lankydamasis pensininkų butuose ir siūlydamas pirkti kraujospūdžio matavimo aparatą, prisistatinėjo gydytoju ir net patarinėjo, kaip vartoti vaistus nuo hipertonijos. Apsimetėlis teigė dirbąs Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių skyriaus vedėju, tačiau buvo demaskuotas vieno praktinėje medicinoje "pasikausčiusio" pensininko. Jo profesionalumu suabejojusiam buvusiam pedagogui sukčius pagrasino, jog šiam atsirūgsią, kai jis atsiguls į jo skyrių. Pirkti siūlomus kraujospūdžio matavimo aparatus "daktaras" ragino dėl to, kad esą tik jais užfiksuoti rodmenys leistų gydytojams išrašyti nemokamus vaistus... Savo ligas kaip penkis pirštus žinančių pensininkų pradėtas egzaminuoti nuodugniau, apsimetėlis skubiai spruko pro duris.
Amžiną atilsį duok mirusiems, Viešpatie
Apgavikai ir apsimetėliai ramybėje nepalieka net mirusiųjų, todėl patariama būti budresniems laidojimo biurų salėse pašarvojusiesiems vyresnio amžiaus artimuosius. Pastebėta, kad apraudant velionį tarp atsisveikinti su juo atėjusių žmonių dažnai įsimaišo įtartini pašaliniai asmenys, kurie noriai padeda išnešti iš šarvojimo salės gėles ir vainikus. Stengdamiesi nešti pačius gražiausius vainikus ar žiedus, apsimetėliai "giminaičiai" nepastebimai atsilieka nuo procesijos ir dingsta su grobiu, kurį pusvelčiui parduoda turgaus prekeiviams. Kita šios rūšies sukčių atmaina - profesionalūs pietautojai. Neretai pagyvenusios moteriškės ar net vyriškiai apsimeta velionių jaunystės draugais bei buvusiais bendradarbiais. Kartais tokie apsimetėliai prie kapo duobės pasako net graudų atsisveikinimo žodį, nors velionio vardą ir pavardę sužino tik iš užrašo ant vainikų, ir būtinai stengiasi pirmieji pakliūti prie gedulingų pietų stalo.
Nesileiskite mulkinami
Universalių receptų, kaip apsisaugoti nuo apgavikų, nežino net labiausiai patyrę teisėsaugininkai, tačiau jie pataria piliečiams nebūti tokiems patikliems ir visuomet įsitikinti nepažįstamų interesantų tapatybe. Atėjusį tikrinti dujų ar elektros skaitiklio meistrą patartina įsileisti tik paklausus jo pavardės ir paskambinus į jo darbovietę bei įsitikinus, kad tikrai toks žmogus buvo siųstas. Žinant, kad šiuolaikine technika galima padirbti bet kokius pažymėjimus, gyventojus raginame būti budresnius ir dažniau savo įtarimais dalintis su policijos pareigūnais. Praktika rodo, kad mūsų tautiečiai vis dar nenori mokytis iš svetimų klaidų ir lieka naivuoliais, kol patys būna skaudžiai apgauti.
