Po Niujorke “Microsoft” surengtų iškilmingų išleistuvių, kuriose kalbą pasakė patsai Billas Gatesas, trenkus 150 mln. dolerių reklaminės kampanijos maršui į parduotuves išžygiavo naujasis bendrovės biuro programų paketas “Office System”. IT spauda, rašydama apie svarbiausias jo naujoves, daugiausiai dėmesio skiria egzotikai - galimybei kurti susinaikinančius el. laiškus ir failus.
“Microsoft” norėtų, kad “Office System” nebūtų vadinamas tik biuro programų paketu - pavadinime esantis žodis “sistema” turi pabrėžti verslui siūlomus naujus geresnio darbo organizavimo ir resursų naudojimo sprendimus, kurie gali būti diegiami pasitelkus serverinę “Microsoft” programinę įrangą. Tačiau nagrinėdami naujausias tradicinių paketo komponentų - “Word”, “Excel”, “PowerPoint”, “Outlook” - versijas IT apžvalgininkai jose įžvelgia per mažai “standartinių” (Standard edition) vartotojų dėmesį galinčių patraukti galimybių, kurios skatintų juos pereiti nuo “Office XP” ar dar senesnių paketo versijų prie “Office System”. Kuo skiriasi senesniųjų “ofisų” ir į “Office System” įeinančių programų galimybės, kokie svarbiausi atnaujinimai įdiegti naujajame pakete, galima pamatyti “Microsoft” paskelbtoje lyginamojoje lentelėje (http://www.microsoft.com/office/editions/prodinfo/compare.mspx?).
Tačiau akivaizdu, kad “Microsoft” rinkodarininkų dėmesio centre - ne pavieniai vartotojai, bet įmonės. Būtent joms skirtose paketo versijose (“Professional”, “Professional Enterprise Edition”) įdiegtos naujos failų lygyje veikiančios informacijos apsaugos priemonės, apie kurias daugiausiai kalbama vertinant “Office Systems” privalumus. Konfidencialios informacijos sklaidą valdyti leidžia informacijos teisių valdymo (IRM, Information rights management) priemonės (http://www.microsoft.com/technet/treeview/default.asp?url=/technet/prodtechnol/office/Office2003/Plan/Of03IRM.asp), kurios paketo programose veikia kartu su “Windows Servers 2003” serveryje įdiegta RMS (Rigts management service) programine įranga. “Word”, “Outlook”, “Excel” ar “PowerPoint” sukurtus dokumentus vartotojai gali platinti (ir vietiniame tinkle, ir internete) “užrakinę” jų naudojimo teises. Pavyzdžiui, priklausomai nuo konkretaus žmogaus, kuriam skirtas projekto aprašymas, elektroninė sąmatos lentelė ar naujo produkto pristatymo skaidrės, galima parinkti įvairius failo naudojimo variantus. Vieniems gali būti leista dokumentą tik perskaityti, kitiems - perskaityti ir išsispausdinti, tretiems - dar ir nusikopijuoti. Tas pat ir su už įmonės ugniasienės iškeliaujančiais elektroniniais laiškais: vieni adresatai galės su jais tik susipažinti, bet ne išsispausdinti, nusikopijuoti ar persiųsti kitiems. Laiško autorius net galės nustatyti laiškų ar failų “gyvenimo” trukmę - nurodyti, kad po kelių ar keliolikos dienų jie “susinaikintų”, t.y. tam tikram asmeniui taptų nebepasiekiami.
Informacijos teisių valdymo priemonėmis apsaugotų failų naudotojai juos “atsirakinti” galės tarpininkaujant RMS serveriui, t.y. vartotojo programa pasiims iš jo individualias failo naudojimo teises.
Senesnių “Microsoft Office” versijų naudotojai ar tie, kurie turi kitų gamintojų biuro programų paketus IRM saugomus dokumentus galės atsidaryti įsidiegę naršyklei “Internet Explorer” skirtą specialų priedą, kurio galutinę versiją “Microsoft” žada pateikti rudens pabaigoje. Tačiau, suprantama, failai turi būti HTML formato.
Nors iš pirmo žvilgsnio dokumentų “susinaikinimo” funkcija įmonėms siūlo patrauklią galimybę valdyti konfidencialią informaciją, ekspertai perspėja, kad ši naujovė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos. “Užrakinti” failai iš tikrųjų nėra visiškai apsaugoti nuo kopijavimo - gautą laišką galima “nufotografuoti” pasinaudojus paprasčiausia “Print Screen” funkcija, o jei ilgainiui ir ši bus užblokuota - tiesiog į monitorių nukreipta skaitmenine kamera. “Office System” “užrakintų” dokumentų apsauga pernelyg pasitikintys įmonių vartotojai gali nukentėti kur kas daugiau nei dabar, kai žino, kad siųsti neužšifruotą el. pašto laišką - tas pats, kaip įmesti į pašto dėžutę paprastą atvirlaiškį. Saugumo iliuzija, pasak analitikų, gali pridaryti daugiau žalos negu “susinaikinti” nemokantys elektroniniai laiškai ir dokumentai. O visiškai “ištrinti” skaitmeninius tinklu siunčiamų dokumentų pėdsakus vargu ar apskritai įmanoma…
