Jonutis VYTUTIS
Kaip kasmet, taip ir šįmet po žiemos vėl atėjo pavasaris. Sunkiai, per kelis kartus, bet, tikėkimės, žiema jau pasitraukė ir galime džiaugtis į žemę srūvančia šiluma. Ir iškart visiems pasidarė smagiau, kur tik žvalgais, visur linksmybės. Ne tik gamta, bet ir žmonės, nors ir smarkiai spaudžiami LDDP valdžios ir kitų buvusių komunistų, kuriam laikui užmiršta bėdas, nušvinta rūpesčių raukšlėmis dėl sunkaus gyvenimo ir dėl to, kad varu varomi į Europos Sąjungą, išvagoti veidai.
Vyrai - silpnoji lytis
Kalendorinis pavasaris prasideda kovo 1-ąją, o tulpių žiedais pražįsta kovo 8-ąją. Skandalingojo "Lietuvio kalendoriaus" sudarytoja Danutė Balsytė šią dieną susiejo su prostutičių kultu. "Kranklio" apžvalgininkai vyrai taip drastiškai sakyti neišdrįstų, nes visų jų namuose laukia žmonos, visi jie, kaip tikri tarybiniai piliečiai, tą dieną namo irgi žingsniuoja su tulpėmis, bet širdyje išgyvena dėl to, kad moterys vis labiau ir labiau riečia vyrus į ožio ragą. Visos moterų teisės, kuriomis vyrai leido joms naudotis, atsisuka prieš pačius vyrus, o moterys ir toliau laikomos silpnesnės lyties atstovėmis. Bet jos aiškiai stipresnės. Remiantis statistika galima drąsiai teigti, kad vyrai net 8 metais miršta anksčiau už moteris. Vyrams labiau skauda dantis, jie sunkiau perserga gripu ar sloga ir yra daug bjauresni už moteris. Vyrų labiau atlėpusios ausys, pakumpusios nosys, didesnės kojos - jie negražesni, o tai reiškia, kad ir nelaimingesni.
O pavasarį moterys išvis vyrus gali išvaryti iš proto, nes visos kaip viena išgražėja. Net ir tos, kurios per žiemą gyvena kanalizacijos trasose, pavasarį kiša galvas iš kanalizacijos šulinių ir parodo savo keliom spalvom įrėmintas akis (nuotr. Nr. 1). Trumpėja ir kitų sijonai arba jų išvis atsisako. Įsivaizduok, lipa Kauno laiptais tokia būtybė kaip 2-uoju numeriu pažymėtoje nuotraukoje. Pamatai - tik pagaugai per nugarą nueina ir tuoj pats iš paskos eini, nes patenki į tokios gražuolės magnetinį lauką. O ji tol leis aukštos įtampos srovę, kol įtrauks su visais batais. O tada išspjaus ir liks tavo kauleliai vartytis pakelėje, kol juos pastebės kita, leidžianti srovę. Ir vėl tavo griaučiai braškės iš paskos, kol vieną kartą išspjautas ir liksi pakelėje jau niekam nereikalingas, tavęs jau nebeprikels ir aukščiausios įtampos srovė. Tada ir pagalvosi, kad gal ir teisi buvo "Lietuvio kalendoriaus" sudarytoja.
Lietuvaitės gimdys arabus
Yra ir astronominis pavasaris. Moksliškai tai skamba taip: "Astronominio pavasario pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje (kur mes gyvenam) yra momentas, kai ekliptika judančios Saulės centras pereina per dangaus pusiaują pavasario lygiadienio taške". Normalia kalba sakant, tai būna tada, kai diena susilygina su naktimi. Anot "Lietuvių kalendoriaus" sudarytojos, kovo 20-ąją būna pavasario lygė arba pagonių tikėjimo vaisingumo deivės - Auroros - šventė. Gaila kad Aurora Lietuvoje užmiršta, o vaisingieji dirba tik dėl pašalpų. Jei už gimusius vaikelius nemokėtų pašalpų, tauta išnyktų dar greičiau nei prognozuoja mokslininkai. Ir ji tikrai išnyks. Vaisingiausieji jau kraunasi lagaminus ir ruošiasi į Europą arba dar toliau. Lietuvaitės, palikusios tėvynę, gimdys vokietukus, japoniukus ar juodukus. Tos, kurios liks kuriame nors kaime, gimdys arabų arba rusų, kurie atvažiuos į Lietuvą, vaikus. Koks nors musulmonas, paėmęs į žmonas keturias lietuves bedarbes, pridirbs kokius 12 musulmoniukų. Tai kiek juose liks lietuviško kraujo? Arba rusai, kaip tie, kurie 3-iojoje nuotraukoje. Sėdės ant suoliuko ir dar sniegui nenutirpus lieps grūdintis nėščiai lietuvaitei, jog jos dar neužgimęs kūdikis pajustų, kad jo tėvas iš Sibiro.
Dar po kelerių metų, kai čia jau bus musulmonai, senieji lietuviai, galbūt ir šiandieniniai "Kranklio" apžvalgininkai, prisimins, kad 2003-iaisiais jie šventė lygiadienio šventę, dainavo dainas (Nr. 4), tvarkė aplinką (Nr. 5), prisimins, kad jie priklausė baltajai rasei. O pavasario šventę jau švęs kiti ir kitos (Nr. 6).
Pavasarį parneša gandras
Kalendoriuje pažymėta daug pavasario švenčių. Per gandrines parskrenda gandras. Senoliai sakydavo, kad jei pavasarį pirmą kartą išvysi skrendantį gandrą, tai labai indus daužysi, jei stovintį - būsi ramus (Nr. 7). Mūsų tėvai apie tai kalbėjo jau truputį kitaip - jei pirmą kartą išvysi skrendantį gandrą, pereisi į kitą klasę, o jei ne - liksi antrus metus. Dabar ir tas posakis nelabai tinka, nes antramečių nebebūna. Į kitą klasę kelia ir su dvejetais.
Teisybė yra gal tik tai, kad baltieji gandrai į Lietuvą atneša pavasarį. Prieš juos grįžta griciukai, perkūno oželiai, varnėnai, kikiliai, kiti paukšteliai, kuriuos lietuviukai dar vis gražiai sutinka, kad paukščiams būtų šilčiau, sukala jiems inkilus (Nr. 8). "Kranklio" apžvalgininkams gal tik liūdna dėl to, jog ne visiems krankliai patinka. Štai ir dabar kranklių lizduose jau ritasi jaunikliai, bet kovojant su kovais, draskant jų lizdus nukenčia ir krankliukai. Ir visi nukenčia deginant pievas. Gaisrai sunaikina pempių, ančių pirmuosius kiaušinius, žūva tūkstančiai kiškių, ežių, varlių.
Beje, nukenčia ir gandrai. Ypač tie, kurie savo lizdus susilipdo ant elektros stulpų, vandentiekio bokštų. Tokie gandralizdžiai nesaugūs, o dar blogiau, kai grįžęs peržiemojęs gandras iš viso neranda savo namų. Tas grįžimas ir skridimas žiemoti irgi įdomus ir net iki šiol net mokslininkams nelabai paaiškinamas dalykas. Kaip paukščiai orientuojasi, niekas tiksliai nežino. Žmogus, turėdamas tiek smegenų, ir tai pasigėręs neranda savo namų, o kokia nors mažytė kregždutė nuskrenda į Afriką ir sėkmingai grįžta. Ir skrenda ne šiaip kur papuolė ieškodama šilumos, o kaip lėktuvas - savo taku, savame aukštyje. Vienu keliu į vieną pusę, kitu keliu atgal. Kelius pasirenka taip, kad galėtų nusileisti pailsėti, palesti. Per Sacharos dykumą nė vienas paukštis neskrenda tiesiai, bet šonu, pagal Raudonąją jūrą, arba iš kitos pusės pagal Atlantą. Skrenda taip, lyg būtų išnagrinėję žemėlapį arba būtų valdomi dispečerių. Kai kas sako, kad seniai skrenda pirmi ir rodo kelią, bet kai kurių rūšių paukščių pirmi išskrenda jaunikliai.
Artėja gegužė. Pirmosiomis dienomis sukukuos gegutė, ims suokti lakštingalos. Pasirūpinkit, kad išgirdus gegutę nebūtų tuščia kišenė, nes visus metus ir liksit vargšas. O jei piniginė bus pilna gegutei sukukavus, turėsit pinigų ir jai išskridus.
