Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimu, arba cukriniu diabetu, serga maždaug 50 000 Lietuvos gyventojų. Yra ir tokių, kurie net nežino, kad serga šia liga, nes kol kas nejaučia ypatingesnių diabetui būdingų negalavimų ir į gydytoją nesikreipia. Seniai žinoma, kad kuo anksčiau liga pradėta gydyti, tuo lengviau su ja kovoti, išvengti sunkesnių komplikacijų.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos klinikos gydytojos endokrinologės Evaldos Danytės, išskiriami du šios ligos tipai. Pirmojo tipo cukrinis diabetas - tai jaunų žmonių liga, kurios simptomai - troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas, pradėjęs kristi kūno svoris. Jis gali išsivystyti ir pasireikšti labai greitai - per keletą dienų ar savaičių. Jei ši liga pavėluotai diagnozuojama vaikui, į kliniką jis jau atvežamas - ne atvedamas.
Antrojo tipo diabetas diagnozuojamas vyresniojo amžiaus, beveik visada antsvorį turintiems žmonėms. Tai reiškia, kad kasa insulino hormoną gamina, tačiau jo poveikis organizme nėra pakankamas. Jei laiku diagnozuojamas antrojo tipo cukrinis diabetas, dažnai tokiam ligoniui pakanka tik sureguliuoti mitybą ir padidinti fizinį krūvį - nereikia jokių medikamentų. Sunkesniais atvejais skiriamos insulino išsiskyrimą ir veikimą skatinančios tabletės ar insulino hormonas.
Antrojo tipo diabetu serga apie 80-90 procentų ligonių, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas (kiti serga pirmojo tipo diabetu). Tikimybė, jog vaikas šią ligą galėjo paveldėti iš sergančio tėvo ar motinos, siekia vos 2-3 procentus, o tarp susirgusiųjų antrojo tipo diabetu paveldėjimo atvejai šiek tiek dažnesni (nieko stebėtino, mat šio tipo diabetu serga kur kas daugiau žmonių).
Skirtumas tarp minėtų diabeto tipų, pasak gydytojos endokrinologės, yra tas, jog jauniems žmonėms liga nustatoma anksti, kai diabetas dar nebūna spėjęs pakenkti kitų vidaus organų. Vyresni žmonės pradėjusius reikštis sveikatos sutrikimus - suprastėjusį regėjimą, sunkiai gyjančias žaizdas ir panašiai - linkę "nurašyti" senatvei ar kitoms ligoms, todėl kartais į endokrinologus kreipiasi tik tada, kai liga jau ėmė progresuoti. Tuomet gresia pačios sunkiausios komplikacijos - apakimas, galūnių amputacija, gali ištikti mirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Cukrinis diabetas, anot gydytojos endokrinologės E. Danytės, turi tiesioginį ryšį su automobilių ir televizorių skaičiaus didėjimu, tai yra kuo žmogus mažiau juda, tuo didesnė tikimybė, kad laikui bėgant susirgs šia liga.
Cukrinis diabetas neišgydomas, tačiau kontroliuojamas. Gerai kontroliuojant ligos eigą komplikacijų galima išvengti.
Tad kokie diabeto požymiai ir simptomai? Gydytoja endokrinologė Pateikia štai tokį testą.
Antsvoris (juosmens apimtis didesnė nei pusė jūsų ūgio) - 2 balai Pėdų tirpimas ir perštėjimas - 3 balai Dažnas šlapinimasis - 4 balai Negyjančios ar sunkiai gyjančios opos - 2 balai Nepaaiškinamas alkis (ypač ką tik pavalgius) - 2 balai Kiti šeimos nariai serga (sirgo) cukriniu diabetu - 2 balai Makšties infekcijos (niežėjimas) - 3 balai Erekcijos sutrikimai - 2 balai Nepaaiškinamas svorio kritimas - 2 balai Regėjimo sutrikimas (liejasi daiktų kontūrai) - 2 balai Troškulys (geriama daugiau negu 10 stiklinių per dieną) - 4 balai Gliukozės kiekis kraujyje didesnis nei 5,5 mmol/l (išmatuotas medikų) - 10 balų Nuolatinis nuovargis - 2 balai
Jei jūsų rezultatas 7 balai ar daugiau - būtinai kreipkitės į gydytoją!
Profilaktika
1. Sureguliuoti mitybą - valgyti dažniau ir po nedaug; pagrindiniai maisto produktai - duona, kruopos, bulvės, daržovės, vaisiai, saikingai - mėsa ir pieno produktai; atsisakyti riebaus maisto, saldumynų (cukriniu diabetu susergama ne nuo riebalų ar saldumynų, tačiau jie padeda prisiauginti nereikalingų kilogramų).
2. Kuo daugiau judėti, mankštintis.
3. Atsisakyti žalingų įpročių (dažnas alkoholio vartojimas gali pakenkti kasai, o rūkymas, kaip nustatyta, susirgusiesiems cukriniu diabetu skatina komplikacijų vystymąsi - kojų kraujagyslių kalkėjimą, inkstų, akių pakenkimus ir kt.).
