Čia Lietuva, čia turguj riaušės kyla.... ......................................................................................................
TURGUS: pardavėjai kratosi kasos aparatų, pirkėjai baiminasi didesnių kainų
Remigijaus RAINIO ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Žemės ūkio ministerijos klerkų ketinimas nuo vasario 1 dienos priversti visus šalies turgaus prekiautojus įsigyti kasos aparatus, švelniai tariant, nesulaukė turgaus bendruomenių pritarimo. Nors valdininkai tikina, kad kasos aparatais siekiama griežčiau kontroliuoti perpardavėjus, kurie prekiauja iš Lenkijos ir kitų šalių atvežta mėsa bei daržovėmis ar kitomis prekėmis, tačiau sausis jau baigiasi, o jokių praktinių šio sumanymo įgyvendinimo būdų turgaus žmonės kol kas nežino.
Nuo Eimošiaus pas Keipošių
101 šiuo metu veikiančioje turgavietėje tik trečdalis prekeivių – savo produkciją pardavinėjantys ūkininkai. Griežtinant tvarką prekyvietėse, neva norima paskatinti būtent Lietuvos ūkininkus ir palengvinti jų konkurenciją su pigesnėmis prekėmis iš užsienio. Savo rankų darbo produktus parduodantiems žmonėms kasos aparatų nereikės, tačiau didesnioji turgaus žmonių dalis, kuri bus priversta įsigyti kasos aparatus, iki šiol privalo tenkintis gandais.
Kauno Žaliakalnio turgaus, kuris nuo seno garsėja savo mėsos hale, direktoriaus pavaduotoja Daiva Driaunienė sakė neįsivaizduojanti, kaip teks dirbti po vasario 1-osios. Turgaus vadovė kreipėsi į Kauno mokesčių inspekciją, tačiau ten jai buvo atsakyta, kad ir šios organizacijos pareigūnai dar nežino, kaip teks organizuoti darbą. Kaip sakoma, nuo Eimošiaus pas Keipošių... Iš pradžių valdininkai buvo pareiškę, kad kasos aparatais prekeivius turės aprūpinti turgų administracijos, tačiau jos tam neturi lėšų. Pats paprasčiausias kasos aparatas kainuoja apie 1000 litų. O, pavyzdžiui, mėsininkams reikalingas įrenginys su svarstyklėmis kainuoja apie 5000 litų. Tad jeigu kasos aparatus reikės įsigyti patiems prekeiviams, jiems tai gali būti nebepakeliama našta. Čia dar neįskaičiuotos išlaidos būtinajai šių aparatų priežiūrai, programavimui bei remontui, todėl „Akistatos“ užkalbintas Antanas, prekiaujantis mėsa, negailėjo karčių žodžių naujiems valdininkų sumanymams ir tikino, kad mielai dalyvaus visose protesto akcijose.
Prie pasturgalio neprijungs
Kol kas Kauno turguose protestuojant tik kelioms valandoms buvo neprekiaujama maisto produktais, tačiau prekeivių kantrybė nėra beribė. Juo labiau kad net pati direktoriaus pavaduotoja abejojo, ar kasos aparatai patikimai veiks nešildomose paviljono patalpose. Spustelėjus didesniam šaltukui, temperatūra halėje nedaug skiriasi nuo lauko. Gerokai primityvesnius kasos aparatus jau naudojantys mikroautobusų vairuotojai tikino, kad net ir po vėsios nakties šie kaprizingi įrenginiai sušąla - nebenori veikti...
Mėsos pardavėja Vilija tikino: jeigu bus priversta pirkti kasos aparatą, tai turguje nebeprekiaus ne tik ji, bet ir daugelis jos kolegų. Anot moters, ji moka už verslo liudijimą, taip pat „Sodrai“, sveikatos draudimui bei už vietą turguje. Jeigu dar reikės mokėti 9 procentų mokestį nuo apyvartos, tai teks tiek branginti mėsą, kad ji taps brangesnė nei prekybos centruose.
Kiek ramiau jautėsi tik daržovėmis prekiaujanti Daiva. Moteris girdėjo, kad prekiaujantiesiems lauke kasos aparatų nereikės, nes, anot prekeivės, prie pasturgalio jų neprijungsi, o elektros kištukų prie atvirų prekystalių vedžioti niekas nesiruošia.
Panašiai buvo nusiteikęs ir kiaušinius pardavinėjantis Romas. Verslo liudijimą turintis vyriškis teigė pats vištų nelaikantis – perkantis kiaušinius paukštyne ir atsigabenantis juos mikroautobusu. Pastarajame, Romo įsitikinimu, kasos aparato jungti nereikės. Tačiau vyriškis tvirtino girdėjęs, kad žemės ūkio valdininkai jau nupirko bene 100 000 kasos aparatų ir esą bandys juos prievarta - ir gerokai didesnėmis kainomis - perparduoti turgaus prekiautojams!
Galimybei derėtis - galas
Galimos „laisvanoriškos prievartos“ atviravo bijanti ir pačios gamybos krienais prekiaujanti močiutė Valerija. Ji vaizdingai dėstė: esą jos negausi produkcija jau ir taip aplaistyta kasdien ruošiant krienus išlietomis ašaromis, todėl jokių „papildomų kankinimų“ jai nebereikia.
Galimų permainų nelaukia ne tik prekeiviai, bet ir turguose mėgstantys apsipirkti žmonės. „Akistatos“ užkalbintieji baiminosi ne tik gaminių pabrangimo, jeigu bus įvesti kasos aparatai, bet iš „šalto“ bendravimo: juk papildoma buhalterija užsiėmę prekybininkai pristigs laiko pabendrauti su pirkėjais - skirs jiems mažiau dėmesio. Taigi vienas iš didžiausių turgaus privalumų – galimybė derėtis - netrukus gali išnykti.
Sostinės valdžia jau ruošia pirmuosius „rezervatus“ vietiniams ūkininkams: paskelbta, jog Vilniuje prekybą pradės ūkininkų turgeliai. Ūkininkai juose prekiaus pačių užaugintais ekologiškais gaminiais. Miestiečiams bus pateikiami įvairūs produktai: pienas, varškė, sūriai, rūkytos dešros, skilandžiai, kumpiai, bulvės, morkos, svogūnai, rauginti kopūstai, duonos ir pyrago gaminiai, sėmenų aliejus, medus. Penkiose seniūnijose be kasos aparatų veiksiančius turgelius iš pradžių kontroliuoti tikrai nebus sudėtinga, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad ilgainiui kone visų valdininkų budrumas ir pareigingumas pastebimai atbunka, tad viskas pamažu sugrįžta į senas vėžes...
Nuotraukos:
1. Žaliakalnio turgus būsimų permainų laukia sunerimęs (Bendras turgavietės vaizdas)
2. Mėsos pardavėjas Antanas palaikys visas protesto akcijas
3. Jei kasos aparatus reikės pirkti patiems, Vilija mėsa nebeprekiaus
4. Valerija mokesčius už krienus sumoka savo ašaromis
5. Antanas prie savo autobuso kasos aparato nejungs
6. Daiva tiki, kad lauko prekyba išliks „laisva“
