Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 gramų cholesterolio. Dalį cholesterolio sintetina (gamina) kepenų, žarnyno epitelio ir odos ląstelės, dalis gaunama su maistu - kiaušiniais, mėsa ir kt. Cholesterolis žmogaus organizmui yra reikalingas, tačiau jo perteklius - pavojingas.
Cholesterolio perteklius kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir siaurina jų spindį, kitaip sakant, prasideda aterosklerozė. Per susiaurėjusį kraujagyslių spindį negali pratekėti tiek kraujo, kiek jo reikia širdies raumeniui ir smegenims maitinti. Kai aterosklerozė pažeidžia širdies vainikines arterijas, žmogų gali ištikti miokardo infarktas, atsirasti širdies skausmai, išsivystyti širdies veiklos nepakankamumas. Dėl smegenų arterijų aterosklerozės gali ištikti insultas.
Pasak Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos docentės Janinos Petkevičienės, suaugusio žmogaus kraujyje cholesterolio koncentracija turėtų būti ne didesnė kaip 5 milimoliai litre (mmol/l). Kai randama nuo 5 iki 6,5 mmol/l, laikoma, kad cholesterolio kiekis saikingai padidėjęs. Jei dar daugiau - diagnozuojama hipercholesterolemija.
Lietuvoje tik ketvirtadalis vidutinio amžiaus žmonių turi normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje (iki 5 mmol/l). Tiesa, nereikėtų apsiriboti vieninteliu tyrimu - pakartokite jį po vienos ar kelių savaičių, mat cholesterolio koncentracija kraujyje gali svyruoti. Jei po kelių tyrimų nustatoma, kad cholesterolio koncentracija kraujyje normali, tyrimą pakanka pakartoti po penkerių metų.
Na, o ką daryti, jei cholesterolio kiekis padidėjęs? Žinoma, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jis paskirs gydymą, dietą, nustatys cholesterolio tikrinimo dažnį.
Anot docentės Janinos Petkevičienės, organizmo polinkis kaupti cholesterolį kartais gali būti paveldėtas. Tačiau didžiausias cholesterolio didėjimo kraujyje priešas - netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka.
Per parą su maistu rekomenduojama gauti mažiau kaip 300 miligramų cholesterolio. Kad cholesterolio kiekis kraujyje nedidėtų, reikėtų vengti riebių mėsos ir pieno produktų - riebios mėsos ir dešros, lašinių, antienos, žąsienos, kepenų, inkstų, fermentinio sūrio, grietinės, sviesto, majonezo, bulvių traškučių, riebių kepinių. Cholesterolio kiekį kraujyje labai didina gyvulinės kilmės riebalai. Rekomenduojama valgyti cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių jūrų žuvų, tačiau nederėtų užmiršti, kad sūdyta silkė ar konservuoti žuvies produktai turi daug druskos, kuri didina kraujospūdį. Beje, austrės, krevetės, omarai, langustai, krabai turi daug cholesterolio, todėl jų vartojimą patartina apriboti. Tinka valgyti liesą jautieną, veršieną, kalakutieną ar viščiuką (be odos). Sviestą derėtų pakeisti margarinu (tačiau ir šiuo produktu nereikėtų piktnaudžiauti), riebalus - aliejumi. Daug cholesterolio yra kiaušinio trynyje - apie 250 miligramų! Užtat daržovių, vaisių ir rupių grūdinių produktų patartina valgyti kuo daugiau.
Be dietos, padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje besiskundžiantis ligonis turėtų nepamiršti reguliariai ir intensyviai mankštintis.
Jei cholesterolio kiekio kraujyje nepadeda sureguliuoti nei dieta, nei fizinis aktyvumas, skiriami vaistai. Tačiau atminkite, jog pradėję vartoti vaistus, su jais negalėsite skirtis visą likusį gyvenimą. Tad gal visų pirma išbandykime tai, kas nekainuoja - sveiką mitybą ir mankštą?
