Net ir sunkiu bei neramiu metu nutinka linksmų ar kurioziškų nutikimų. Keletą istorijų teko nugirsti traukinyje. Jas savo bendrakeleivei pasakojo čečėnė, dar nepraradusi optimizmo ir humoro jausmo.
Patikrinimo postas. Žmonių daug. Kareiviai kol kas nieko nepraleidžia. Karšta. Žmonės laukdami šnekučiuojasi, kareiviams aiškiai nuobodu. Vienas iš kareivių pasilenkia prie nežinia iš kur atbėgusio benamio šunelio ir garsiai sako:
- Ir kas tu per sutvėrimas? Ūsai kaip Dudajevo, ausys kaip Maschadovo, amsi kaip Basajevas?
Tada pasigirsta iš minios:
- Putinai, Putinai, ciu, ciu, ciu...
*
Praleidimo poste tikrinamas autobusas. Sulaiko vieną iš keleivių, jauną vaikiną, ir vedasi. Nežinia, grįš jis ar ne. Jo senelė, važiavusi kartu, puola iš paskos, norėdama išgelbėti anūką. Ji nori pasakyti kareiviams, kad tai jos anūkas, bet kaip "anūkas" rusiškai - nežino.
Tad šlubčioja iš paskos ir šaukia:
- Tai mano vyras! Vyras!
Kareiviai sukluso, atsisuko ir juokdamiesi sako:
- Ką tu, sene! Kur jau tau toks jaunas vyras?!
Moterėlė nesutriko. Suprato, kad pasakė kažką ne taip, bet čia pat atrėžė:
- Alai Pugačiovai galima, o man ne?
"Vyrą" jai atidavė.
*
Skaniausios trešnės auga Bamute. Viename turguje moteris pardavinėja trešnes. Rusė. Panašu, jog perpardavinėtoja. Čečėnės nusprendė ją pakalbinti.
- Pati trešnes auginai ir skynei?
- Pati.
- O kur?
- Bamute.
Matyt, norėjo savo prekę pateikti kaip pačią geriausią. Bet čečėnės moterys pratrūko kvatotis. Bamute viskas užminuota. Viskas. Ir trešnių ten niekas neskina.
