Alvidas JANCEVIČIUS
Pernai, sausio 1-osios vakarą, kai dauguma žmonių dar tebešventė XX amžiaus sutiktuves, girtas Trakų rajono Aluonos kaimo gyventojas Františekas Aleksiunas savo namo virtuvėje susikivirčijo su Vaclavu Klejevskiu. Paskui skunduose jis aiškino, esą Vaclavas pirmasis jį pradėjęs mušti, spardęs, ką, Františeko žodžiais, jau buvo daręs ir anksčiau. Todėl jis, F. Aleksiunas, privalėjęs gintis. Ir gynėsi - dūrė peiliu Vaclavui į dešinę krūtinės pusę. Nuo išorinio bei vidinio nukraujavimo V. Klejevskis mirė...
Vilniaus apygardos teismas F. Aleksiuną pripažino esantį kaltą ir nuteisė laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.
Tuomet kasaciniame skunde F. Aleksiunas prašė, kad jo bylą iš esmės išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nes, esą tardymas ir teismai padarę daug pažeidimų.
Tačiau šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje tik konstatavo, jog ankstesnieji teismai išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos aplinkybes, įrodymus bei tinkamai juos įvertino, ir nuteistojo Františeko Aleksiuno kasacinį skundą atmetė.
