Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Rūsyje po namu laikėme bulves, konservuotas daržoves, uogienes, - susiėmusi už galvos vardijo ponia Valentina Milaja. - Jaučiau, kad apačioje sklinda kažkoks keistai bjaurus kvapas, tačiau maniau, jog taip smirda į sienojus įsimetęs pelėsis, kad tas dvokas dėl to, jog medinis namukas - senas senutėlis, kad jame prieš įsikeldami gyventi radome didžiules krūvas šiukšlių... Viešpatie, nė į galvą neatėjo mintis, jog namo rūsyje, tiesiai po rudenį supiltomis bulvėmis, jau nuo pavasario gulėjo užbetonuotas ir žemėmis užpiltas nužudyto vyriškio kūnas... Dabar jokiu būdu negalėsime valgyti tų bulvių - teks visas išmesti... Taigi jos atsiduos lavonu!
Kai į kiemą įsuko policijos automobilis ir atėję pareigūnai parodė sankciją, leidžiančią troboje ir sodyboje atlikti detalią apžiūrą, Valentinos vyras Sergejus tik skaniai nusikvatojo. Esą lyg ir neatsimenąs, ką bloga nukrėtęs, kuo nusikaltęs. Vilniaus rajono PK kriminalistai trobos nuomininko nė nesiruošė kuo nors kaltinti - tik įėjo vidun ir tiesiu taikymu nusileido į po nameliu įrengtą rūsį. Dar kelios minutės, ir viskas paaiškėjo: nužėrę į šalį bulves ir vos pakrapštę žemę kriminalistai pajuto betoną. Jį išdaužę (betono sluoksnis nebuvo labai storas - vos keli centimetrai), į paviršių ištraukė vyriškio palaikus...
Nekalbius kriminalistus akylai stebėję iš šalies ir jų rankose išvydę tokį kraupų "radinį" Valentina ir Sergejus Milajai prarado žadą... Keturi jų paaugliai vaikai iš siaubo net apsiverkė...
- Dabar man jau aišku, ko naktimis ištisai staugdavo mūsų šunelis Baksas, kodėl net karvutė tvarte jautėsi lyg nesava, žiūrėdavo kaži kokiu išsigandusiu žvilgsniu, - giliai atsidusdama svarstė Valentina Milaja. - Dabar jau supratau, kodėl ir aš, ir vyras, ir vaikai vos čia apsigyvenę sapnuodavome košmarus...
Pasirodo, pareigūnus į Dviliškių kaimą atvedė surinkta operatyvinė informacija apie dar vasario mėnesį nežinia kur pradingusio tuometinio šios grytelės nuomininko Dariko Osipovičiaus (28 m.) buvimo vietą. Pareigūnai sakė jau seniai turėję įtarimų, kad prapuolėlis - nužudytas, nujautę, kas tai galėjo padaryti, tačiau kol nebuvo surastas dingusiojo kūnas, negalėjo imtis konkrečių sulaikymo veiksmų.
Tuo pat metu, kai buvo kasami D. Osipovičiaus palaikai, kiti rajono PK pareigūnai nuvyko pas netoliese gyvenantį Juzefą Vasilčiką (21 m.), kur surado ir pastarojo sugyventinę Heleną Adamovič (25 m.) - buvusią Dariko Osipovičiaus širdies draugę ir dviejų mažamečių vaikų motiną. J. Vasilčikas ir H. Adamovič tuojau pat buvo sulaikyti ir nuvežti į rajono PK.
Kaip minėjo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Kazimieras Poplovuchinas, kadangi D. Osipovičiaus kūnas gulėjo smėlyje (tai - sausa žemė), rūsyje (mažai besikeičianti temperatūra), lavono puvimo procesas nėra labai pažengęs, todėl tikimasi, kad teismo medicinos ekspertams nebus sunku nustatyti tikslią šio vyriškio mirties priežastį. Bus aiškinamasi, ar nepažeisti nukentėjėlio skeleto kaulai, ar likę ant kūno kitokių smurto žymių. Beveik neabejojama, kad Darikas Osipovičius buvo nužudytas.
Kitądien pakartotinai atvykęs į tragedijos vietą prokuroras K. Poplovuchinas drauge su rajono PK kriminalinės policijos vadovu Juzefu Kuzmickiu dar kartą įdėmiai apžiūrėjo visą sodybą bei daiktus, kuriais, kaip spėjama, galėjo naudotis čia iki žūties gyvenęs Darikas Osipovičius ir jo sugyventinė Helena. Sužinojome, jog ištirti, be kitų daiktų, paimtas ir vatinis matracas, kuris tysojo ant nukentėjėlio lovos ir kuris, kaip manoma, yra išteptas krauju.
Kol kas ikiteisminį tyrimą dėl D. Osipovičiaus tyčinio nužudymo atlieka rajono PK tyrėja Ana Ustinovič, tačiau netolimoje ateityje jį turėtų perimti prokuratūra.
Helena bijojo gyventi šalia lavono?
Kaip "Akistatai" pasakojo jauno vyro tragiška žūtimi paženklintos trobelės dabartiniai nuomininkai Valentina ir Sergejus Milajai, jie čion atsikraustė vos prieš du mėnesius. Šios didelės sodybos šeimininkas Aleksandras Tkačiovas gyvena Vilniuje, tad Valentina ir Sergejus su keturiais vaikučiais buvo įleisti čia peržiemoti, o drauge ir prižiūrėti nedidelį Aleksandro ūkelį - karvutę, telyčaitę, pulkelį vištų. Anksčiau, iki vasaros, čia gyveno Helena Adamovič su dviem mažamečiais vaikais, tačiau ši moteris staiga atsisakė ūkį prižiūrėti ir tiesiog per jėgą įsikraustė pas netoliese vieną gyvenusį Juzefą Vasilčiką. Pas pastarąjį, kaip dabar kalbama kaime, Helena dažnai apsilankydao ir anksčiau, tvirtindama bijanti nuomojamoje trobelėje būti viena su mažais vaikais... Kaip dabar jau aišku, moteris puikiai žinojo, kas slypi grytelės rūsyje...
- Kiek čia gyvename, Helena apsilankė ne vieną kartą, - prisiminė Valentina Milaja. - Prisėsdavo kambaryje, pašnekėdavo. Žodžiu, jautėsi kuo ramiausiai. Ji man net į pagalbą siūlėsi - girdi, jei turėsiu mieste kokių reikalų, galėtų už mane pamelžti karvutę... Bet mano širdis jautė, kad su ja geriau neprasidėti...
Heleną priėmė, nes mylėjo?
- Nežinau, kaip reikės gyventi, jei pasitvirtins įtarimai, jog sūnus susijęs su Dariko nužudymu, - dengdama ašarotas akis raudojo sulaikytojo Juzefo Vasilčiko motina, jau rytojaus dieną po sūnaus sulaikymo atvykusi į Skirlėnus (šis kaimas ir Dviliškiai - vienas šalia kito) iš Šalčininkų rajono. Mūsų šeimoje nėra nė vieno teisto... Netikiu, kad sūnus - žudikas... Tą dieną, kai pradingo Darikas, kaip jau išsiaiškinome, Juzefas buvo vienos panelės gimtadienyje... Čia kažkoks nesusipratimas...
Ir Juzefo Vasilčiko motina, ir sesuo tvirtino labai pykusios, kam jis į savo butą priėmė gyventi tą "pasileidėlę" Heleną. Dažnai girtaujančiai, penkeriais metais už Juzefą vyresnei "vyrų mėgėjai", girdi, nerūpėjo net maži vaikai - penkerių Loreta ir pustrečių Valdukas. O štai Juzefas šių apleistų mažylių labai gailėjo... Kita vertus, kaip toliau svarstė artimieji, Juzefas, matyt, Heleną buvo pamilęs...
Dar kiek pagalvojusios Juzefo sesuo ir motina prisiminė, kaip Juzefas, vos sugrįžęs iš armijos, pradėjo draugauti su kita mergina, tačiau per Heleną su ja išsiskyrė...
- Ta "taksistų nuogula" jį apvyniojo apie pirštą ir dar į kokią bėdą įtraukė, - pasikūkčiodama verkė Leokadija Vasilčik.
Kaime kalbama ir apie tai, jog dar būdamas gyvas tuometinis Helenos sugyventinis Darikas Osipovičius irgi nespjaudavo į kitas moteris, kartais apsilankydavo pas tokią Liliją, o tai Helenai labai nepatiko, ji Darikui dėl to labai pavyduliavo... Sako, jog Darikas išėjo pas Liliją ir staiga prapuolė... Dar kiti "Akistatos" žurnalistę karštai įtikinėjo, jog kol Darikas buvo gyvas, toje nuomojamoje trobelėje, kurios rūsyje prieš kelias dienas buvo surastas, kurį laiką vienu metu gyveno su dviem moterimis - Helena ir tąja pačia Lilija.
Dingo Darikas, netrukus žuvo Lilija
Liepos mėnesio pradžioje į Vilniaus rajono PK atvyko advokato lydimas Nemenčinės gyventojas A. Krasadomskis ir pranešė prieš pusantros paros miške netoli Nemenčinės padaręs avariją, per kurią esą buvo mirtinai sužalota Skirlėnų kaime gyvenusi Lilija Lišikovskaja, žūties išvakarėse atšventusi savo aštuonioliktąjį gimtadienį (tai ta pati moteris, į kurią būdamas gyvas dairėsi Darikas). Išsigandęs avarijos kaltininkas tvirtino nė pats nesusigaudąs, kodėl apie eismo įvykį iškart nepranešė policijai. Vyriškis prisipažino avarijos auką - Liliją - užkasęs miške, o automobilį sudeginęs.
A. Krasadomskis pareigūnams tvirtino tąvakar atsitiktinai nuvažiavęs į Skirlėnus, kur sutikęs dvi iš matymo pažįstamas merginas - Liliją ir Heleną. Jiedvi atseit paprašiusios, kad Andrejus pavėžėtų iki Pabradės nusipirkti alaus. Šis ir sutikęs. Po avarijos likusi sveikut sveikutėlė Helena, anot Andrejaus, iš įvykio vietos pabėgo, tad įkalčius prisiėjo slėpti jam vienam...
Nors buvo kilę įtarimų, kad Lilija - nužudyta, pritrūko nusikaltimo įrodymų, todėl A. Krasodomskis buvo apkaltintas tik dėl avarijos.
Name - ne pirmas nusikaltimas
Name, kuriame prieš kelias dienas buvo rastas užbetonuotas Dariko Osipovičiaus kūnas, šiurpus nusikaltimas buvo įvykdytas ir prieš aštuonerius metus. Tuomet ši sodyba priklausė Broniui Ingelevičiui. Jo žmona tą dieną buvo išvažiausi su reikalais, tad vyriškis namie sėdėjo vienas. Staiga pro duris įsiveržė būrys plėšikų ir šeimininką žiauriai sumušė bei apiplėšė. Sužalotas vyras buvo nugabentas į ligoninę, tačiau po kelių parų pasimirė.
Po šios tragedijos pareigūnai buvo sulaikę ir kruopščiai ištardė ne vieną įtarimų sukėlusį aplinkinių kaimų gyventoją, tačiau visi įtariamieji, trūkstant įrodymų, vėliau buvo paleisti. Šis nusikaltimas neatskleistas iki šiol.
- Vaje, tikrai šiuose namuose negyvensime, - išgirdusi dar vieną kraupią istoriją, pasibaisėjo dabartinė trobelės nuomininkė Valentina Milaja. - Arba atsivešime kunigą, kad pašventintų visus kampus...
