Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Veisiejuose gyvenusio Mindaugo Armalio (41 m.) bei ketveriais metais jaunesnio jo brolio Domininko konfliktas praėjusią vasarą baigėsi tragiškai. Mindaugas iškeliavo Anapilin, o Domininkas septyneriems metams sėdo už grotų.
Prieš dešimtmetį Armaliai privatizavo butą, tačiau ilgai kartu negyveno. Sukūręs šeimą Mindaugas po kiek laiko išsikėlė gyventi kitur. Domininkas vėliau tikino, jog motina nesutarė su marčia, o pastaroji kaltino svainį dėl pernelyg didelio polinkio į alkoholį. 2000-aisiais Mindaugas išsiskyrė ir po kelių mėnesių, mirus motinai, vėl persikraustė pas brolį, į anksčiau jųdviejų privatizuotą butą, ir pasidalino po kambarį. Deja, Armalių tarpusavio santykiai nebuvo draugiški. Pirmas rimtas konfliktas tarp jų įsižiebė pernai, liepos 9-ąją. Domininkas Armalis tikino, jog tądien dažnai Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje gydęsis Mindaugas jį ėmė varyti iš buto ir be jokios priežasties primušė, todėl buvo priverstas bėgti iš namų, nakvoti malkinėje. Po kelių dienų aistros nurimo ir Domininkas grįžo į savo kambarį. Liepos 14 dieną jis uždarbiavo pas žmones. Vakarop prie ežero sutikta pažįstamų vyrų kompanija jį pavaišino degtine bei alumi. Vaišės kaip reikiant įkaitino vyrukui kraują (tą pačią dieną jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis), nes grįžęs namo ir prisiminęs neseniai patirtas nuoskaudas išdaužė brolio kambario durų stiklą, puolė Mindaugui į atlapus, sulaužė nosį. Ar iš tiesų Mindaugas bandė Domininką pasmaugti, dabar pasakyti sunku, tačiau teisme šis tvirtino, jog kai ežere nusiprausė kruviną veidą ir grįžo į namus, brolis puolė jį smaugti, todėl gindamasis išsitraukė iš kišenės lenktinį peilį ir smeigė Mindaugui į krūtinę. Kai pastarasis susirietė, dūrė dar kartą, tik šį kartą į nugarą. Sunkiai sužeistas Mindaugas išsvirduliavo pro duris ir pasiekęs kaimynės butą koridoriuje krito. Po kelių minučių jam jau niekas negalėjo padėti...
Kauno apygardos teismas vis dėlto padarė išvadą, jog incidentą tą dieną išprovokavo pats teisiamasis. Tą dieną jis grįžo išgėręs, prisiminęs, jog buvo nuskriaustas, išdaužė brolio durų lango stiklą bei pirmas pradėjo muštynes. Dar per tardymą jis parašė atvirą prisipažinimą, kuriame nurodė, jog Mindaugui dūrė todėl, kad supyko, kai brolis bandė jį pasmaugti. Tačiau iš tiesų tuo metu D. Armalio gyvybei pavojus negrėsė. Nors teisiamasis buvo charakterizuojamas teigiamai (nužudytasis brolis - atvirkščiai), tai nepadėjo išvengti bausmės...
