Remigijus RAINYS
Prie pat Biržų miesto to paties pavadinimo kaime jau ne pirmą kartą plėšikai nuskriaudė vienkiemyje gyvenančią antros grupės invalidę Vitaliją S. (48 m.). Naktį, išlaužę duris, į namus įsiveržė trys vyriškiai, kurie sumušė šeimininkę, išvartė bei sulaužė kone visus baldus. Įsibrovėliai reikalavo pinigų, o jų negavę, patys padarė "kratą", versdami visus kampelius ir net lovas. Pasišviesdami uždegtais laikraščiais, plėšikai landžiojo po antrą namo aukštą ir vos nesukėlė gaisro. Niekadėjai pinigų taip ir nerado. Išliedami apmaudą, jie sudaužė Vitalijos žiemai išsivirtų uogienių stiklainius, o aukai ant galvos užpylė gėlėms laistyti skirtų chemikalų tirpalą. Nekviesti naktiniai svečiai išsinešdino, pagrobę tik akardioną ir mažiausiai prieš šimtmetį pagamintą smuiką. Šiuos instrumentus savo vaikams buvo pirkęs dar Vitalijos senelis, ir jau daug metų, niekieno nenaudojami, jie gulėjo ant spintos.
Nepriėmė jokios pagalbos
Spėjama, kad "velnio muzikantai" tą naktį dar ketino sugrįžti, nes viduryje kiemo paliko paruoštą išsinešti dujų balioną ir vieną ant kito sukrautus metalinius puodus. Matyt, kažkas jiems sutrukdė, nes šiuos daiktus aptiko kitą dieną, jau po vidurdienio, į vienkiemį užsukęs artimiausias kaimynas Juozas Balčiūnas. Pernai palaidojęs žmoną, senolis buvo vienintelis svetimas žmogus, kuriuo psichikos negalią turinti moteris pasitikėjo ir įsileisdavo į savo namus. Šiaip moteriškė iš namų nekeldavo nė kojos ir nebendraudavo nei su seniūnijos socialiniais darbuotojais, nei su gydytoja. Reikalingus maisto produktus Vitalijai nupirkdavo ir atnešdavo J. Balčiūnas, nes pati moteris nelaikė ne tik karvės, bet ir jokio kito gyvulėlio. Invalidė prisižiūrėdavo tik daržus, kuriuos jai padėdavo apsodinti Vilniuje gyvenančio brolio šeima. Beje, tiek su kaimynu, tiek su broliu už jai nupirktą maistą vienišė atsiskaitydavo pabrėžtinai skrupulingai. Kai neturėdavo pinigų, tai verčiau badaudavo, negu likdavo skolinga. Vienos sostinės UAB direktoriumi dirbantis jos brolis Jonas S. "Akistatai" sakė, kad reikėdavo griebtis net mažų gudrybių, seseriai pasakant gerokai mažesnes sumokėtas pinigų sumas, kad ši sutiktų "nusipirkti" jai atvežtus maisto produktus ir kitas lauktuves. Po ankstesnio, prieš kelias savaites įvykdyto apiplėšimo, kai plėšikai iš moters buvo pagrobę paskutiniuosius 200 litų, Jonas slapta buvo sunešęs į vidų seseriai atgabentas gėrybes, tačiau išvažiuodamas pastebėjo, kad Vitalija viską sukrovė atgal į jo automobilį.
Namų palikti neketina
Kai pasiligojusi moteriškė prieš 15 metų paliko darbą, ji vienkiemyje tebegyveno su savo tėvais. Ramus gyvenimas tęsėsi tik kelis metus, kol kažkas sužinojo apie apsiginti negalinčią šeimą ir ėmė nuolat ją skriausti. Biržų policija anuomet yra tyrusi net kelis Vitalijos tėvo vardu rašytus pareiškimus apie apiplėšimus, tačiau kaltų taip ir nesurado. Po vieno apiplėšimo Jonas išsivežė motiną gyventi pas save. 2000 metais, kai mirė jų tėvas, brolis kalbino į Vilnių keltis ir Vitaliją, tačiau moteris kategoriškai atsisakė palikti sodybą. Nesutiko Vitalija ir su brolio pasiūlymu priimti į vienkiemį kokius nors nuomininkus. Jei ne kartkartėmis ją aplankantis kaimynas, galbūt nebūtų sužinota ir apie kitus nuolat ją skriaudžiančių plėšikų vizitus. Kai prieš dvi savaites jos namuose eilinį kartą siautėjo įsibrovėliai, jie ne tik sumušė savo auką ir pagrobė visą gautą pensiją, bet išbarstė miltus bei kruopas, daužė kiaušinius į langų rėmus, iškūlė vienuolika namo langų. Per vieną langą su visais rėmais plėšikai išmetė laukan šaldytuvą, sudaužė radijo aparatą ir telefoną. Manoma, kad darbavosi tie patys asmenys, nes jie taipogi pasityčiojo iš Vitalijos, apipildami jos galvą rūgpieniu.
Aptikti "velnio muzikantų" pirštų antspaudai
Jau ir tuomet niekadėjams buvo užkliuvęs smuikas, tačiau anuomet jie pasitenkino jį ištraukę iš futliaro ir aplaužę. Po to užpuolimo, kruopščiai suregistravę, Vitalijos patirtus sužalojimus policijos pareigūnai nukreipė ją pas teismo ekspertus. Buvęs komandiruotėje užsienyje, Jonas seserį nugabenti į ekspertizę atskubėjo tik po kelių dienų ir pastebėjo, kad po jos akimi atsiradusi nauja kraujosruva. Vyriškis spėjo, kad per tas dienas suįžūlėję nusikaltėliai dar kartą buvo apsilankę vienkiemyje. Todėl ir dabar Jonas savo automobilį paliko Biržuose ir kelias naktis slapta nakvojo pas Vitaliją, tikėdamasis, kad plėšikai pakartos savo išpuolį. Vyriškis suskaičiavo, kad pastaraisiais metais jo sesuo buvo užpulta mažiausiai dešimt kartų. Vien šiemet nekviesti svečiai vienkiemyje lankėsi jau keturis kartus. Tačiau net ir dabar Vitalija nesutinka palikti tėvų namus ir keltis pas brolį, tad Jonui telieka tikėtis, jog policija šį kartą pagaliau sulaikys jo seserį terorizuojančius "velnio muzikantus". Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai tiki savo sėkme, nes šį kartą įvykio vietoje jiems pagaliau pavyko užfiksuoti identifikavimui tinkamus nusikaltėlių paliktus pirštų antspaudus.
