Muravankoj sužydėjo visos svėrės -
Tarsi negrų kvartale visi dagiai.
Atsakyki, mano miela Anzelmute,
Ar susitiksim pas Zinutę vakarais?
Negerai, oi, negerai! Negerai, oi, negerai,
Kad esi tu į kempinę panaši!
Negerai, oi, negerai! Negerai, oi, negerai:
Man septyniasdešimt, tau trisdešimt šeši?!
Bet vagon dar drąsiai leidžiu žirgą,
Nors noragas plėšia dirvą negiliai...
Kaip "Akvariume" mes turime mylėtis,
Kad stebėtųs Vilinius, Kaunas, pašaliai.
Jeigu kartais man apšvarini makelį -
Nepykstu... Tavęs man reikia amžinai!
Kiek išmėčiusi visur savų vaikelių,
Tu, raiba gegute, gal ir nežinai.
Atsakyki, mano miela Anzelmute,
Ar pas Žūsiną turėsim už ką ryt?
Atsakyki, mano miela Anzelmute,
Ar atversi man šį vakarą duris?
Nežinau, kur mane nuves likimas:
Gal po kokio pono BMW ratu?
Pragėrus pensiją man liūdna... Verkti noris...
Atsakyki, ar sugrįši šiąnakt tu?
Atsakyki, mano miela Anzelmute,
Ar aguonų kokį kapšą dar turi?!
Ir estradoje tarytum Povilaitis
Mes užtrauksime ilgiausią popuri...
Šunys kauks ir kniauks apkvaitę katės,
Ir estrada atgims lyg Bitino laikais...
Kai kas nuo dolerių nūnai kvailėja,
O mes nuo kvaišalų pavirstam nesveikais?!
Kaip piliakalny gražu! Spindi Astravas...
O man širdy - žaizda!..
Su viltim aš gyvenu,
Kad vėl Biržuos susitiksim kaip tada.
Gal gerai, gal negerai? Gal gerai, gal negerai?,
Kad esi tu į kempinę panaši!
Gal gerai, gal negerai? Gal gerai, gal negerai:
Man septyniasdešimt, tau trisdešimt šeši?!
Skinsiu aguoną žalią
Skinsiu aguoną žalią
Ir atnešiu tau kas rytą dovanų:
Tikrą stiprybę, galią -
Nebejausi "lomkių" tų dažnų...
Žydi margos aguonėlės:
Šiandien jus bebręstančias aš vėl radau...
Juokias galveles iškėlę
Saulės spinduliams ir man, ir tau.
Skinsiu aguoną žalią
Ir atnešiu tau kas rytą dovanų:
Tikrą stiprybę, galią -
Nebejausi "lomkių" tų dažnų.
Žalios, aguonos žalios,
Mūsų laimės ir draugystės šypsena!
Bus jų visiems lig valios
Ir svajonė vėl nubus jauna!
Skamba narkomanų dainos...
Vėjas lydi jas daržu, lauku...
Lauksiu aš tavęs ateinant,
Pasitiksiu su pulku vaikų!
Skinsiu aguoną žalią:
Ji ant rankų degs tarsi liepsna graudi...
Žudom save ir šalį:
Nebeliko Dievo jau širdy!
Žalią, aguoną žalią,
Aš atnešiu tau kas dieną dovanų:
Tikrą stiprybę, galią -
Nebejausi "lomkių" tų dažnų.
Benediktas Medvedevas, Biržai
