Irena ZUBRICKIENĖ
Netoli Panausupio kaimo (Marijampolės savivaldybė) esančiame sąvartyne gyvenanti benamė Nijolė Petruševičiūtė įdienojus aptiko nuo lietaus susidariusioje baloje prigėrusį panašaus likimo draugą Eugenijų Lankauską (44 m.), pastaruoju metu gyvenusį kartu. Mirtis vyriškį užklupo visai netoli jo pastogės.
Prieš trejus metus Eugenijus, atlikęs bausmę, išėjo iš įkalinimo įstaigos ir prisiregistravo viename Kazlų Rūdos savivaldybei priklausančiame kaime, tačiau nuolatinę pastogę susirado Marijampolės priemiestyje esančiame sąvartyne. Prisiglaudė pas pašiūrę susirentusią Nijolę. Likimo draugai gyveno atokiau nuo kitų benamių, turinčių panašias pastoges. Kiekvieną dieną jiedu, pasiėmę kauptukus, rausdavosi sąvartyne ir iš to gyveno. Sąvartyno gyventojų teigimu, Eugenijus itin mėgdavo išgerti, tad ragaudavo viską, ką tik rasdavo stiklo taroje - ir losjono likučius, ir odekoloną, nekalbant apie įprastus svaigiuosius gėrimus.
Lemtingąjį rytą Eugenijus pakirdo anksti ir išėjo darbuotis - ieškoti vertingesnių daiktų. Vėliau kiti benamiai paliudijo, kad po poros valandų jis jau vaikščiojo svirduliuodamas. Kaip atsitiko nelaimė, niekas nematė, tačiau netrukus Nijolė aptiko savo draugą maždaug pusmetrio gylio lietaus baloje. Manoma, kad neblaivus vyriškis susvirduliavo itin siaurame sąvartyno takelyje, skiriančiame du gilius griovius, ir nuslydo nuo stataus bene penkių metrų aukščio skardžio. Nelaimėlis įkrito ne į piktžolių prižėlusį griovį, o į susidariusį vandens telkinį. Ko gero, krisdamas susitrenkė, nes likusios nubrozdinimų žymės, ir, pataikęs veidu į vandenį, prigėrė. Pavojingai susiformavusiu siauru keleliu Eugenijus trumpino kelią į savo pastogę.
Įvykį tiriančios Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Ščevinskaitės teigimu, dieną po nelaimės vaikų namuose užaugusio E. Lankausko artimieji neatsišaukė, tad buvo svarstoma, ar neteks nelaimėlį laidoti valstybės lėšomis.
