Gamtos kataklizmus vis dažniau bandoma aiškinti kaip Dievo bausmę. Naujasis Orleanas buvo paskandintas dėl to, kad Amerika skriaudžia Iraką. Šeštadienio žemės drebėjimas Pakistane įvyko dėl to, kad šioje šalyje slepiasi didžiausias pasaulio teroristas. Nieko sau bausmė, dėl vieno piktadario žuvo apie 50 tūkstančių žmonių, dar 80 tūkstančių buvo sužeista. O bin Ladenas liko gyvas ir toliau sau slepiasi Kašmyro olose.
Pakistane paskelbtas trijų dienų gedulas, tačiau pasaulis į nelaimes reaguoja skirtingai. Yra pasaulyje tokia nelaiminga šalis - Bangladešas. Ten vis kas nors atsitinka - skęsta keltai, iš krantų išsilieja upės, dūžta automobiliai. Ir kiekvieną kartą žūsta šimtai ir tūkstančiai žmonių. Bet prie to pasaulis jau priprato ir nekreipia dėmesio. Po eilinės katastrofos atveža palapinių, antklodžių, miltų ir ryžių, skiria šiek tiek pinigų ir užmiršta. Kai Londone buvo susprogdintas metro ir autobusas, žuvo 75 žmonės, apie tai kalbėjo visas pasaulis. Ir ne vieną dieną. Net Jungtinių Tautų Organizacija nutraukė darbą. Vos ne visose šalyse prie Didžiosios Britanijos ambasadų rikiavosi eilės, kad padėtų gėles.
Dabar Pakistane gelbėjami žmonės. Užsienio valstybės siunčia gelbėtojus, seismologus, medikus, karo inžinierius. Viena iš pirmųjų suteikė pagalbą JAV: atsiuntė 8 sraigtasparnius ir du transportinius lėktuvus su humanitarine pagalba. JTO skyrė Pakistanui 50 milijonų, Europos Sąjunga - 4,5 milijonų, Pasaulio bankas - 20 milijonų dolerių. Pagalbą pasiūlė ir Indija, su kuria Pakistanas kovojo du karus dėl Kašmyro. Tačiau JTO kaip dirbo, taip ir dirba. Pasaulyje gedulo irgi niekas nepaskelbė. Kiek kitaip buvo 2004-aisiais, kai Azijos šalis nusiaubė cunamis ir nusinešė 32 tūkstančius gyvybių. Tada pasaulyje buvo paskelbtas dešimties minučių gedulas. Tikriausiai dėl to, kad cunamio bangos žudė ne tik azijiečius, bet ir ten poilsiavusius tūkstančius europiečių. Net ir spauda, pasakodama žuvusiųjų ar išsigelbėjusiųjų istorijas, dažniausiai rašė ne apie vietinius gyventojus, bet apie turistus. Peršai mintis, kad pasaulyje viskas pasverta ir surūšiuota. Yra pirmos, antros ir trečios rūšies valstybės. Žiūrint iš šalies atrodo, kad 75 britų gyvybės brangesnės nei 50 tūkstančių pakistaniečių. Po potvynio Naujajame Orleane į pagalbą irgi suskubo visas pasaulis. O štai apie uragano padarinius Gvatemaloje, kur žuvo daugiau žmonių nei Amerikoje, beveik niekas nekalba. Ir Lietuvoje buvo prašoma padėti amerikiečiams, bet niekas neprašo aukoti Gvatemalos gyventojams. O ten sugriauti tūkstančiai namų, purvo nuošliaužos palaidojo ištisus kaimus ir miestelius.
O Pakistane košmaras tęsiasi. Šimtai Kašmyro miestų ir kaimų nušluoti nuo žemės paviršiaus. Gatvėse tūkstančiai lavonų. Dienomis karšta. Lavonai pūva. Naktį smarkiai atšąla, ir nuo šalčio miršta maži vaikai. Bagcho mieste tarp aukų - tūkstančiai vaikų. Šeštadienio rytą, kai pasijuto pirmieji smūgiai, vaikai buvo mokyklose. Taip ir liko palaidoti po sugriuvusių mokyklų nuolaužomis. Pats Pakistano prezidentas Pervezo Musharrafas pripažino, kad "drebėjimas nusinešė visą jaunąją kartą". Gatvėse mėtosi vadovėliai ir bateliai. Daug kur dėl sugriautų komunikacijų pagalba vėluoja, tad savanoriai rankomis bando išjudinti griuvėsius. Balakoto mieste pavyko pakelti mokyklos blokus. Tarp 800 žuvusiųjų buvo rastas tik vienas gyvas 6 metų berniukas. Iš po kitos mokyklos griuvėsių dvi dienas girdėjosi verksmas ir dejonės, bet be technikos nieko nebuvo galima padaryti. Kitame mieste iš po sugriuvusio namo sienų buvo ištrauktas sužeistas 20-metis. Akmeninėje nelaisvėje jis praleido 54 valandas. Visą tą laiką ant jo gulėjo žuvęs pažįstamas, kuris galbūt ir išgelbėjo gyvybę 20-mečiui.
Sugriautuose miestuose jau pasirodė ir marodierių gaujos, kurios plėšia išlikusias sveikas parduotuves, namus. Jų savininkai ginasi akmenimis, yra ir sužeistų. O policijos gatvėse išvis nesimato. Beje, panašiai pirmosiomis dienomis buvo ir Naujajame Orleane.
