Jovita OŽENECKIENĖ
Kaunietis Jonas Jucaitis (60 m.) stipriai įsimylėjo ir ketino užsiauginti sau žmoną - labiau į anūkes tinkančią keturiolikmetę. Deja, kai platoniška meilė peržengė ribas, vyriškis sėdo į teisiamųjų suolą. Apkaltinęs mažametės išžaginimu ir tvirkinamaisiais veiksmais, Kauno apygardos teismas jam paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę...
Jei ne vienos Kauno vaikų globos įstaigos auklėtoja, kartą pastebėjusi, jog jos auklėjamoji Regina (vardas pakeistas - R. J.) grįžo iš mokyklos išvirkščiu megztiniu, kažin ar šis nusikaltimas būtų buvęs išaiškintas. Auklėtoja turėjo žinių, jog gimnazijoje besimokanti Regina ėmė praleidinėti pamokas. Pasikalbėjus moksleivė paaiškino, jog jai sunku mokytis, todėl kartu su bendraklase Birute (vardas pakeistas - R. J.) dažnai išeina pasivaikščioti po Laisvės alėją, užsuka į barą ar kavinę. Pinigų išlaidoms turinti draugė. Kai vieną dieną mergaitė neva po pamokų į globos įstaigą grįžo išvirkščiu megztiniu, auklėtoja ėmė rimtai klausinėti, kur ir su kuo ji leidusi laiką. Regina per daug nesispyriojo ir prisipažino, jog su Birute svečiavosi pas vieną dėdę, kuris ją piešė. Sužinojusi to "dėdės" - J. Jucaičio - adresą ir apsilankiusi jo namuose, auklėtoja įspėjo, kad pas jį mėgstančios pasisvečiuoti viešnios yra nepilnametės, be to, Regina šiek tiek atsilikusi... Tvarkingas, inteligentiškos išvaizdos vyriškis nei gynėsi, nei prieštaravo. Deja, netrukus paaiškėjo labai rimti dalykai.
Seniai išsiskyręs J. Jucaitis su keturiolikmete Birute susipažino daugiau nei prieš trejus metus, kada ši su motina atsikraustė į kaimynystėje esantį butą. Vyriškis tikino, jog su simpatiška kaimyne susidraugavo ir iš pradžių paprašydavo parnešti iš parduotuvės maisto produktų, o už tai duodavo pinigų ledams, smulkioms išlaidoms. Į vyriškio namus Birutė atsivesdavo draugių, kurioms šeimininkas skambindavo fortepijonu, piešdavo jų portretus, nedrausdavo, jei šios parūkydavo. Vasarą jis ir Birutė važinėdavosi dviračiais, Nemunu plaukiodavo baidarėmis. Vyriškis prisipažino, jog mergaitę savotiškai įsimylėjo. Kadangi nuolat darydavo pratimus - čiakras, kurios moko apsieiti be moterų, nes šios paimančios energiją, su jomis stengėsi bendrauti "dvasinėje plotmėje". Deja, interjero architekto specialybę Dailės institute (Kauno vakariniame fakultete) įgijęs menininkas šiuos "įsitikinimus" pamynė. Jis tikino, kad su Birute "viskas įvyko savaime". Mat, artimai bendraudamas ir pradėjęs su ja lytiškai santykiauti, vyriškis tikino norėjęs užsiauginti žmoną, ketinęs ateityje ją vesti. Birutė buvusi labai gera, originali mergaitė. Kad ji dar nepilnametė, Jonui buvo žinoma. Vyriškio teigimu, lytiniai santykiai tarp jų buvo reti, epizodiški. Ji ateidavo į svečius pati, nekviečiama, atsivesdavo draugių. Noras mylėtis buvo abipusis. Nors Birutė iniciatyvos nerodydavo, tačiau tokiems santykiams neprieštaraudavo. Kartais mergaitei Jonas duodavo pinigų, nupirkdavo saldumynų, cigarečių, tačiau tai nebuvo atlygis už lytinius santykius.
Nukentėjusiąja pripažinta Birutė patikino, jog "dėdė Jonas" su ja elgdavosi gražiai, skambindavo jai gitara, fortepijonu. Jo bute mergaitė žaisdavo slėpynių, piešdavo, parūkydavo. "Pasimylėjimų" su J. Jucaičiu nenorėdavo, tačiau jokios prievartos iš "dėdės" pusės nejautė, su juo santykiaudavo savo noru. Po kiekvieno suartėjimo gaudavo pinigų. Vyriškis su ja lytiškai santykiavo maždaug pusmetį. Paskutinį sykį ji atsivedė draugę Reginą, kuriai pati pasiūlė pasimylėti su J. Jucaičiu. Draugė buvo paklusni, nes žinojo, kad už tai gaus pinigų. Tačiau tarp Reginos ir Jono lytinis aktas neįvyko, tad vyriškio veiksmai buvo įvertinti kaip tvirkinamieji.
Motina Birutės elgesyje nieko blogo nepastebėjo, tačiau laikui bėgant dukra pasidarė grubi, vulgari, akiplėšiška, ėmė rūkyti, pradėjo bėgti iš pamokų. Praėjusį pavasarį mergaitei buvo nustatyta sunki depresijos forma. Moters teigimu, dukra augo tarp moterų, jai stigo vyriško rūpesčio. Taigi mergaitė šią spragą užpildė pati.
