Kaip teigia "Nordea Markets" analitikas Rodzeras Veismanas, Baltijos šalys yra labiau pasirengusios įsivesti eurą nei Suomija ir Švedija. Kadangi Latvijos piliečiai rugsėjo 20 d. pritarė narystei Europos Sąjungoje (ES), tai reiškia, kad 2007 m. Latvijoje bus įvestas euras. Jau nuo 2008 m. sausio 1 d. euras gali tapti vienintele atsiskaitymo forma Latvijoje.
2005 m. latas bus susietas su euru. Šiuo laikotarpiu bus stebimas Latvijos nacionalinės valiutos stabilumas bei Latvijos centrinio banko nustatytas euro ir lato valiutų kursas. Šiuo metu ES taip pat stebės, kaip Latvija laikosi penkių Mastrichto sutartyje numatytų nuostatų, kurios yra privalomos visoms ES narėms bei kandidatėms.
Lietuva, Latvija ir Estija laikosi Mastrichto sutarties nuostatų ir šiuo atžvilgiu gerokai lenkia Lenkiją, Čekiją ir Vengriją, teigė R. Veismanas. Trys Baltijos šalys laikėsi keturių (iš penkių) Mastrichto sutarties punktų, Lenkija ir Čekija - trijų, o Vengrija - tik vienos sutarties nuostatos.
Remiantis Mastrichto sutartimi, šalies vyriausybės bendra skola neturi viršyti 60 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o biudžeto deficitas - trijų proc. BVP.
Šiuo metu Lenkijos, Čekijos bei Vengrijos ekonominė padėtis pablogėjo. Štai kodėl abejojama, kad šios valstybės 2007 m. prisijungtų prie euro zonos.
"Nordea Markets" analitikai prognozuoja, kad 2004 m. euro zonos ekonomika ims sparčiai gerėti. Manoma, kad ekonomikos būklė Didžiojoje Britanijoje dėl aktyvios centrinio banko politikos išliks gera. Švedijos ekonominė situacija ypač priklausys nuo privataus vartojimo bei eksporto konkurencingumo. Rusijos ekonomika dėl aukštų naftos kainų ir gerėjančios politinės situacijos sparčiai kils aukštyn.
LETA-ELTA
