Beveik šimtas buvusios įmonės "Azotas" darbininkų kreipėsi į prezidentą Rolandą Paksą, premjerą Algirdą Brazauską bei sveikatos apsaugos ministrą Juozą Oleką prašydami įvertinti prieš 14 metų šioje bendrovėje įvykusios nelaimės padarinius ir įvertinti ją likvidavusių žmonių sveikatos būklę.
Jonavoje "Azoto" bazėje dabar veikia azotinių trąšų gamybos įmonė "Achema".
90-ies buvusių "Azoto" darbininkų kreipimąsi inicijavęs tuometinės įmonės Priešgaisrinės apsaugos skyriaus darbuotojas Leonas Vaškevičius BNS sakė ne vienus metus vaikščiojąs po įvairias institucijas ir siekiąs, kad jam ir buvusiems įmonės darbininkams būtų nustatyta profesinė liga.
"Jau daugelį metų kreipiuosi į aukščiausias šalies instancijas, prašydamas nustatyti profesinį susirgimą, susijusį su apsinuodijimu atliekant gelbėjimo darbus", - teigė jis.
"1989 metais teko gelbėti žmones ir lokalizuoti skaudžius padarinius. Po avarijos teko dirbti 72 valandas be poilsio. Tik kai pradėjau spjaudyti krauju, buvau paleistas aštuonių valandų poilsiui. Po to pasijutau labai blogai. Gal kai kam sunku patikėti, bet ir dabar, po beveik penkiolikos metų, skauda galvą, tirpsta kojos, trūksta oro, nuolat vargina skausmas šonuose, krūtinės srityje", - pasakojo L. Vaškevičius.
Pasak L. Vaškevičiaus, daugeliui tų, kurie tiesiogiai dalyvavo gelbėjimo darbuose, buvo sudarytos sąlygos "tyliai" palikti gamyklą. L. Vaškevičiaus teigimu, jam buvo sufabrikuotas drausmės pažeidimas, tapęs jo atleidimo priežastimi.
"Tuoj po avarijos gydžiausi Kauno klinikose, kuri išdavė pažymėjimą su liūdna diagnoze - apsinuodijimas amoniaku ir nitrofoska. Vėliau Jonavos ligoninės Kardiologijos skyriuje buvo nustatyta dar viena diagnozė - miokardo fibrozė su širdies nepakankamumu. 1998 metais paskirta trečioji invalidumo grupė, dar po metų - antroji - dėl bendrų susirgimų", - pasakojo L. Vaškevičius.
L. Vaškevičius teigė kreipęsis į Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, iš kurios gavo atsakymą, kad avarijos metu nebuvo surašytas nelaimingo atsitikimo aktas, todėl susirgimas, kaip nelaimingas atsitikimas, neįteisintas.
2003 metų gegužę mėnesį komisija pakartotinai svarstė susirgimo atvejį ir paaiškino, kad jai nesuteikti įgaliojimai nustatyti profesinę ligą.
"Tačiau aš tvirtinu, kad mano sveikata sužalota būtent "Azoto" avarijos metu ir prašau nustatyti, kad mano susirgimas - profesinis, susijęs su apsinuodijimu avarijos likvidavimo dienomis", - teigė L. Vaškevičius.
Žmonės, kuriems nustatyti profesinės ligos, gauna didesnes išmokas nei asmenys, turintis invalidumą.
1989 metais tuometinėje "Azoto", dabar - "Achemos", gamykloje, suirus amoniako saugyklai, į įmonės teritoriją išsiliejo tūkstančiai tonų šio pavojingo skysčio ir uždegė trąšų sandėlį. Per avariją žuvo septyni ir nukentėjo tūkstančiai žmonių Jonavos, Kėdainių, Ukmergės bei Širvintų rajonuose. Šios avarijos padariniai buvo lokalizuoti per kelias dienas.
BNS
