Sigitas STASAITIS
Šiauliuose užsiliepsnojus mediniam namui, sudegė jo gyventojas. Ugnis lavoną sunaikino neatpažįstamai. Kūną atpažinti padėjo... lytiniai organai, kurių... nebuvo.
Užėjus sutemoms Medelyno rajoną nušvietė gaisro pašvaistė - užsiliepsnojo kuklus medinis namukas J. Šliūpo gatvėje, pažymėtas 35-uoju numeriu. Per kelias minutes atlėkę ugnį nuslopino, tačiau pastatas jau buvo praktiškai sunaikintas - išdegė didesnė dalis sienų bei stogo, susmilko ir nukrito medinės perdangos.
Rizikuodami būti sužaloti krintančių liepsnojančių lubų, ugniagesiai vis dėlto įlindo vidun pažiūrėti, ar nėra žmonių. Vienas iš karto pastebėtas, tačiau jis buvo jau sudegęs. Gelbėtojai pabandė kūną išnešti laukan, tačiau tai buvo ne taip lengva - lavonas buvo apkritęs sudegusiomis kambario lubų lentomis, todėl prireikė šakių bei kastuvo.
Atkasus nuodėgulius buvo rastas smarkiai sudegęs žmogaus kūnas suriestomis rankomis bei kojomis. Plaštakos, pėdos, veidas buvo nudegę, sveika liko tik nugara. Šalia žuvusiojo kaklo ir peties pastebėtos odinio diržo liekanos, po kojomis ir aplink kūną aptikta aiškiai prieš gaisrą pakištų malkų, netoliese mėtėsi plastikinio indo liekanos. Išneštą į prieangį kraupiai atrodantį lavoną apžiūrėjo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras stažuotojas. Kokių nors smurto žymių prokuroras ant sudegusio žmogaus kūno nepastebėjo - tik tai, jog buvo nukirsti jo lytiniai organai. Tačiau veikiai išsiaiškinta, jog šis sužalojimas padarytas beveik prieš metus.
Kadangi sudegėlio veido praktiškai neliko, iškilo problema jį atpažinti. Retas atvejis - gesinant ugnį tą vakarą (buvo tik 18 valanda) nesibūriavo kaimynai, nors liepsnojęs namukas stovi nuosavų namų rajone, kur kaimynai artimai bendrauja, vieni kitiems padeda. To priežastis - J. Šliūpo gatvės 35-asis medinukas buvo praktiškai negyvenamas, jame registruotas Zigmantas P. (40 m.) su kaimynais nebendraudavo, namuose būdavo retokai - pastaruoju metu daug laiko praleisdavo ligoninėse ar pas gimines. Pernai gegužę būdamas namie šiaulietis išgirdo paslaptingą balsą, kurio liepiamas kieme ant kaladės pasidėjo savo lytinį organą ir gerokai patrumpino kirviu. Atvykusiems medikams nelaimėlis prisipažino nukirstąjį organo galą... prarijęs. Kai chirurgai žaizdą sutvarkė, susižalojusysis paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Manoma, jog ligai atsinaujinus, Zigmantas P. vėl galėjo išgristi nelemtąjį balsą, kurio liepiamas kambarį ir save aplaistė degiu skysčiu, apsidėjo malkomis ir brūkštelėjo degtuką.
2000-ieji į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip varpų žalojimosi metai. Tų metų kovo 27-ąją Antanas S. (39 m.) iš Kelmės rajono kirviu nusikirto varpą bei žirklėmis apsikarpė ausis. Atvykusiai felčerei Antanas liepė varpos galiuko neieškoti, sakė, jog jam jo nebereikia. Po to atsirado net du Antano pasekėjai: gegužės 4-ąją varpą pasitrumpino minėtasis šiaulietis Zigmantas P., spalio mėnesį - persigėręs 47 metų Kuršėnų gyventojas. Tiesa, pastarasis savo vyriškumo visai nenusikirto, tik smarkiai susižalojo peiliu. Chirurgai sugebėjo supjaustytąją kuršėniškio varpą prisiūti. Prie visų šių istorijų dera ir 2000-ųjų pradžioje įvykdytas sūnaus išpuolis prieš tėvą - už kibimą prie sugyventinės klaipėdietis savo tėvui peiliu nurėžė varpos galą.
