Irena ZUBRICKIENĖ
Atokiame vienkiemyje Graužinių kaime (Vilkaviškio r.) gyvenanti kurčnebylė pensininkė Ona Snabaitienė (75 m.), antrosios grupės invalidė, per pusantro mėnesio patyrė, ko gero, daugiau žiaurių likimo smūgių negu per visą savo gyvenimą.
Anot Gražiškių seniūnijos socialinio darbo organizatorės Genės Berentienės, pasienio su Lenkija ruože gyvenanti Ona Snabaitienė su penkiolika metų vyresniu savo vyru buvo žinomi kaip tvarkingi, dori, mieli seneliai.
Sunki Snabaičių kasdienybė, nes abudu sutuoktiniai ligoti: Ona - kurčnebylė, gestais ir skiemenų nuotrupomis galinti susikalbėti tik su keliais savo aplinkos asmenimis, o Bronius Snabaitis daugiau nei penkerius metus iki savo mirties buvo lovos ligonis. Sunkiai besiverčiančius senelius kiek dažniau aplankydavo tolokai, Gižų seniūnijoje, gyvenantis jų sūnus Algis, o arčiau esančiame Trakėnų kaime (Kalvarijos sav.) įsikūrusi duktė Vida Skučienė - visai retas svečias tėvų namuose. Moteris pamėgusi tokį gyvenimo būdą, koks bet kuriems tėvams daro tik gėdą ir kelia širdgėlą. Užtat Vidos sūnus Darius Skučas (22 m.) senelius pastaruoju metu aplankydavo dažniau, o galų gale ir apiplėšė. Darius plėšte išplėšė Broniaus Snabaičio turėtus 1 830 litų ir nesunkiai sužalojo senelį peiliu. Tuoj apie plėšikavusį anūką sužinojo Vilkaviškio policija. Darius Skučas ir jo bendras buvo suimti.
Kol plėšiku tapęs anūkas laukia teismo, senolis Snabaitis visai pasiligojo ir atlikus jam kojos amputaciją, staiga pasijuto itin blogai ir mirė.
Našle likusią Oną Snabaitienę, po vyro laidotuvių praėjus vos savaitei, prislėgė naujas smūgis - močiutė akimirksniu neteko 600 litų, kuriuos, kaip dabar jau aišku, savo noru atidavė apsimetėlei nepažįstamajai. Aferistės auka senutė tapo vidury baltos dienos. Į jos kiemą įsuko baltos spalvos taksi automobilis, iš kurio išlipo tvarkingai atrodanti, skrybėlėta, mažiau nei pusamžė moteris. Prie automobilio liko stoviniuoti žilstelėjęs vyras. Moteris prisistatė esanti neva iš Vilkaviškio banko ir pasakė atvažiavusi paimti mokestį - 600 litų. Senutė nesuprato, už ką ji turėtų mokėti, bet paaiškinti savo dvejonių kurčnebylė nesugebėjo. Patikli Ona, pravėrė savo piniginę ir ištiesė "valdininkei" prašomus 600 litų. Šioji, atkišusi senutei nedidelį popierėlį, nurodė jį saugoti. Po sėkmingo "sandėrio" viešnia, skubiai sėdusi į bene 20 minučių jos kantriai laukusį taksi, iššvilpė iš kiemo. Ona Snabaitienė žingsniais leidosi pasidalinti įspūdžiais pas už puskilometrio gyvenančią jaunesnę kaimynę. Tada ir tapo aišku, kad močiutę ką tik nuskriaudė apsišaukėlė aferistė - čekis buvo datuotas dar praėjusių metų gruodžio mėnesį, Jokių įstaigos rekvizitų ant jo nebuvo palikta.
Kad O. Snabaitienė atgaus lengvai prarastus 600 litų, beveik nėra vilties.
- Visai nebežinau, kaip toliau gyvens vieniša, ligota senutė, - naujo rūpesčio prislėgta kalbėjo socialinė darbuotoja Genė Berentienė. - Ašarų pakalnė! Ne kartą kalbinome abu Snabaičius kraustytis į kokį pensionatą, kuriame jie būtų gyvenę prižiūrimi ir be didelių rūpesčių. Tačiau nė vienas senelių nenorėjo palikti savo namų - amžiną atilsį Bronius net užsiminė apie savižudybę, jeigu kas verstų jį išsikraustyti, o Ona savąja kalba patvirtino, jog namus paliksianti tik numirusi. Tą patį ji kalba ir dabar, likusi visiškai viena ir nesavarankiška. Kaip tokius vienišus, patiklius senelius apginti, neįsivaizduoju... Ir ar tik mūsų seniūnijoje?
- Visoje Lietuvoje! Galėčiau pavardėmis išvardinti, kiek daug aplinkui Gražiškius gyvenančių vienišų senukų - ir 90-metį seniai atšventusių, ir beveik aklų, ir apkurtusių, bet vos tik laikraštyje nurodysite, "žulikai" ir suks ratus apie jų sodybas. Man tai didžiausias skaudulys. Bet tie vieniši seneliai niekur nesikrausto iš savo namų, o jų vaikai savo gyvenimus susikūrę miestuose. Pensininkams gyvenimas daugiabučiuose - tolygu kalėjimui. Taip ir vargsta: kas pajėgia, per dienų dienas rymo prie lango, kiti - vartydamiesi lovose. Stengiuosi kuo dažniau tokius aplankyti, nuolat pasakoju apie visokio plauko aferistus, lankančius ir skriaudžiančius vienišius, aiškinu, kad svetimų neįsileistų, nepasiduotų jokiems įkalbinėjimams, nesusigundytų žadamais papildomais pinigais. Viskas, ką valstybė naujai paskelbia pensininkams, turi būti išsiaiškinama su seniūnijos darbuotojais, o ne su prašalaičiais. Apmaudžiausia, kad ir po tokių mano "paskaitų" sukčiai randa naujų aukų. Seneliai patiklūs, nuoširdūs, retai kuris pamano, kad užsukusi gražiai apsirengusi viešnia - nusikaltėlė. Vargšai vienišiai pradreba dieną, o apie jų naktį baisu ir pagalvoti.
