Štai krepšinio mėgėjai ir sulaukė kasmetinės šventės – LKL finalinės serijos. Tik atrodo, šį kartą šventė bus vien „Žalgirio“ fanams. Tie, kurie laukia intrigos, turbūt turės nusivilti. Pirmas rungtynes vakar (05.06) kauniečiai laimėjo 90:75. Kol kas viskas labiau primena pusfinalių tęsinį, nes lygiaverte kova aikštelėje net nekvepėjo.
Aišku jau prieš finalo seriją „Žalgiris“ buvo vadinamas favoritu. Tokių nelygių jėgų nuolatiniai finalo priešininkai neturėjo nuo 1999 m., kai kauniečiai laimėjo Eurolygą. Be to, ir labai skirtingas pasirodymas Europos turnyruose vertė manyti, jog „Žalgiris“ stipresnis. Juk vilniečiai prieš Jeruzalės „Hapoel“, jau iškritusį iš Izraelio čempionato, atrodė blogiau, nei „Žalgiris“ prieš „Maccabi“. Ir vis tik „Lietuvos Rytas“ – tai ne „Šiauliai“ ar „Sakalai“. Buvo galima laukti bent kovos. O vakar kova vyko tik vieną kėlinį.
Bandau įžvelgti, ką vilniečių žaidime būtų galima pavadinti teigiamais dalykais. Nebloga gynyba ir kova po krepšiais pirmame kėlinyje, geri perdavimai po krepšiu antrame, individualus T. Delininkaičio pasirodymas. To užteko, kad būtų pasipriešinta keliolika minučių. Berods ir viskas. Kozirių, kuriuos tradiciškai lyg ir turėdavo, vilniečiai neišnaudojo.
Daug kalbėta apie greitą „Lietuvos Ryto“ puolimą. Sezono pradžioje jis padėdavo kovoti su jau tada stipresniu „Žalgiriu“. Nuo to laiko kauniečiai pagreitėjo, o vilniečiai gerokai degradavo. Taip kad vakar „Lietuvos Rytas“ ne tik kad nesugebėjo organizuoti kontratakų, bet ir dažnai leido tai daryti „Žalgiriui“. Tiesa, kai viskas jau buvo aišku, vilniečiai pradėjo žaisti tikrai greitai. Kaip tyčia, prie to nemažai prisidėjo M. Lukauskis. Šis gynėjas, puikiai tinkantis greitam žaidimui, iki tol sėdėjo ant suolo. Atrodo, lėti apsisukimai puikiai tenkino K. Kemzūrą.
Dar buvo minimas individualus vilniečių gynėjų meistriškumas. Va čia tai tikrai pasistengta. R. Šiškauskas nuo pirmų rungtynių minučių ėmėsi kiekviena proga mėtyti į krepšį. Prie jo bandė prisijungti ir A. Lucas. Mėtyta daug, kaip taisyklė - netaikliai. Komandinio žaidimo, išskyrus gal vėlgi antro kėlinio pradžią, nebuvo net užuomazgų. A. Lucas paskui vis tik pademonstravo keletą efektingų prasiveržimų. Vėlgi per vėlai. Taigi ateityje „Lietuvos Rytas“ vargu ar gali tikėtis, jog rungtynes ištemps lyderiai.
Pasitvirtino taisyklė, kad sunkiose rungtynėse tritaškius vilniečiai pataiko retai. Be aukščiau išvardintų dalykų, „Lietuvos Rytas“ nelabai ką ir turi priešpastatyti „Žalgiriui“. Ypač po krepšiu. Apie tai irgi kalbėta daug. Rungtynių pradžioje A. Sireika nesistengė palaužti vilniečių būtent po krepšiu. Startiniame penkete iš aukštaūgių pasirodė tik A. Sabonis, bet ir jis žaidė toliau nuo krepšio. Vėliau T. Beardo ir A. Javtoko tandemas viską sutvarkė. Jie iš tikrųjų turi tik vieną priešininką – R. Javtoką.
Krito į akis keli epizodai trečio kėlinio pradžioje. Aktyviai žaisti bandęs S. Kuzminskas pelnė 4 taškus, tačiau paeiliui pralaimėjo kovą po savo krepšiu D. Šalengai (!!!) ir M. Timinskui bei gavo blokus nuo to paties Mindaugo ir T. Beardo. Aukštaūgis...
Pagrindiniais kauniečių privalumais vakar reiktų pavadinti kamuolio įžaidimą ir įvairiapusiškumą. Pernai jie iš pradžių bandė palaužti „Lietuvos Rytą“ vien po krepšiu. Gavosi prastokai. Šiemet finalo serijoje komanda iš karto atakuoja universaliau. Be to, skirtingai nuo Eurolygos rungtynių, čia V. Ginevičius gali kuriam laikui pakeisti E. Cota. Bent vakar žaidimas po tokio keitimo nesuprastėjo.
Taigi kol kas pranašumas gniuždantis. Teisybė, Vilniuje intrigos gali būti daugiau. Sostinėje „Lietuvos Rytas“ turbūt geriau pataikys iš toli. To maža. Reikia pagerinti gynybą ir individualius R. Šiškausko bei A. Lucaso sugebėjimus suderinti su komandiniu žaidimu. Gal tuomet finalo serijoje ir išvysime penktas rungtynes. Ne daugiau.
