Arbatinis grybas (dar vadinamas kombučia arba Tibeto žolele) atrastas 414 metais prieš mūsų erą - tai padarė kinų gydytojas Kombu.
Savo išvaizda šis grybas primena medūzą, o jo gėrimo saldžiarūgštis skonis daugeliui patinka.
Už Atlanto - grybų bumas
Manoma, kad tai ilgaamžiškumo grybas. Jis ilgus metus buvo užmirštas, tačiau pastaruoju metu juo labai domimasi Kalifornijoje. 1992 metais jį "prikėlė" Tomas Valentainas savo straipsniu žurnale "Search for Health Magazine". Jame žurnalistas išgyrė keistas šio arbatinio grybo savybes. Jis padedąs kovoti su AIDS ir vėžiu, efektyvus sergant gripu, artritu, dorojantis su stresu ir nuovargiu, vidurių užkietėjimu, nevirškinimu, viduriavimu, prostatos problemomis, priešmenstruaciniu sindromu, hemorojumi, menopauzės simptomais, odos ligomis, mažinąs raukšles ir veido išbėrimus, psoriazę, seksualinį nepajėgumą ir labai skatinąs plaukų augimą.
Šiandieną šis egzotinis arbatinis grybas tiesiog užkariavęs Ameriką. Šeimos jį augina su didžiausia meile, su juo kalbasi ir jam sudaro sąlygas... klausytis muzikos. Arbatinio grybo "motina" kas 10 dienų išaugina po "vaiką". Amerikoje yra ūkių, kuriuose "vaikai" parduodami po 70 dolerių už vienetą. Vartotojai geria šią arbatą po 3 kartus per dieną ir tvirtina ne tik atgavę gyvybines jėgas, bet kai kurie net išsigydę vėžį ar AIDS. Tvirtinama, kad ir prezidentas R. Reiganas gydęsis šiuo "dieviškuoju gėrimu".
Sunerimusi dėl tokio arbatinio grybo teigiamų savybių išgarsinimo, Amerikos sveikatos valdyba (FDA) 1995 metais susidomėjo šiuo gėrimu ir išleido informacinį pranešimą, kad jeigu arbatinis grybas auginamas tinkamomis sąlygomis, tas gėrimas nekenksmingas sveikatai. Gydytojai pradėjo jį skirti vėžiu ir AIDS sergantiems ligoniams.
Jeigu norite auginti, turite juo rūpintis
Jeigu norite išsiauginti šį "ilgaamžiškumo grybą", tiksliai laikykitės jo auginimo ritualo. Įpilkite į emaliuotą indą 3 litrus vandens. Kai vanduo užvirs, įpilkite į jį 150 - 300 g balto arba rudo cukraus. Pavirkite dar 10 minučių, nukelkite nuo ugnies ir įmeskite 4 - 5 juodosios arbatos maišelius. Uždenkite ir palikite 15 minučių prisitraukti, o paskui juos išimkite mediniu šaukštu. Palikite arbatą natūraliai atvėsti. Atvėsusią supilkite į apyplatį indą (trilitrinį stiklainį) ir pamažu įleiskite savo arbatinį grybą švelniąja puse į viršų. Pridenkite indą medvilniniu skudurėliu ar marlės gabalėliu ir palikite grybą savaitę ramybėje augti kambario temperatūroje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Per tą laiką susiformuos kitas grybas, savo dydžiu, atitinkantis plotą indo, kuriame augo. Taigi po savaitės turėsite du grybus - "motiną" ir "vaiką". Jie rusvai pilki, forma primena didelius blynus ar medūzas ir lengvai atskiriami. Inde esantis skystis ir yra tas gėrimas. Jis yra malonaus, švelniarūgščio sidro (primenančio girą) skonio. Skystį perkoškite, susipilkite į butelius ir laikykite šaldytuve, kol išgersite. Gerkite kiekvieną rytą nevalgę po 100 - 150 g.
Kai kas teigia, kad medumi pasaldinta žalioji arbata dar labiau pagerina gydomąsias arbatinio grybo savybes. Visai nemaitinamas grybas numiršta.
Jaunystės eliksyras
Manoma, kad turi daug gydomųjų savybių. Jame yra B ir D vitaminų. Pas mus tvirtinama, kad jis arbatinio grybo gėrimas gerina virškinimą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje ir žarnyne, stiprina imunitetą. Jis padeda nuo anginos ir dantenų uždegimo (reikia juo skalauti). Troškulį šiuo grybu malšinti su saiku, nes perdozavus jo acto rūgštis gali pakenkti virškinimo traktui. Jį patartina naudoti žmonėms, kurių pažeistos kepenys arba nuo per didelio vaistų ir alkoholio vartojimo. Arbatos grybas valo iš organizmo toksinus, užtat antpilas vartojamas nuo pagirių. Daugelis mano, kad tai tiesiog stabdantis senėjimą jaunystės eliksyras. Žmonės jį laiko vaistu nuo širdies, inkstų, kasos, kraujotakos ligų ir net nuo vėžio.
Vienas Amerikos gydytojas teigia: "visi fermentuoti produktai sudaro palankias sąlygas žarnyno naudingoms bakterijoms. Fermentai yra biologiniai katalizatoriai, kurie reikalingi maisto produktų virškinimui - išskaidyti riebalus ir proteinus virškinimo procese. Iš tikrųjų arbatinio grybo gėrimas gerina virškinimą, suteikia energijos, o odos būklės pagerėjimas juk priklauso nuo virškinimo pagerėjimo. Kai virškinimas normalus, veidas atsipalaiduoja. Atsipalaidavusiame, neįtemptame veide ir raukšlių daug mažiau". Štai ir jaunystės eliksyras!
Kai kas arbatiniam grybui priskiria net mistines galias: esą su meile auginamas pildo norus, o sudžiovintas - saugo namus nuo blogio...
Šiuo metu arbatinio grybo savybes, pasitelkę pačias moderniausias technologijas, studijuoja prancūzų ir JAV mokslininkai.
Specialisto komentaras
Vaistininkė farmakotechnikė Gintarė Šiaulienė: " Šis grybas yra acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. Jo užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo daugelio ligų. Arbatiniame grybe yra vitaminų B ir D. Teigiama, kad šio grybo antpilas stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje ir žarnyne. Sergant angina ar dantenų uždegimu, juo patariama skalauti gerklę. Žmonės šio grybo antpilą vartoja ir kaip vaistą nuo pagirių, mat jis valo organizmą nuo toksinų. Kai kas arbatinio grybo antpilą vadina ne tik vaistu nuo įvairiausių - širdies, kasos, inkstų, kraujotakos, netgi vėžinių - susirgimų, bet ir jaunystės eliksyru, stabdančiu senėjimą. Yra žmonių, manančių, kad arbatinis grybas turi ir mistiškų galių. Neva auginamas jis pildo norus, o sudžiovintas sergsti namus nuo blogio.
O auksiniu ūsu, skirtingai nuo arbatos grybo, mokslininkai susidomėjo tik XX amžiuje. Vaistines auksinio ūso savybes lemia biologiškai aktyvios medžiagos - neįprastos sudėties flavanoidai ir augaliniai steroidai. Sultyse yra daug žmogaus organizmui labai svarbių medžiagų - geležies, chromo ir vario. Auksiniame ūse aptikta daug priešuždegiminių medžiagų, todėl jo preparatus, ypač kompresus, puikiausiai tinka naudoti sergant įvairių sąnarių uždegimais, kaitinantis pirtyse. Įrodyta ir tai, kad šiame augale yra nemažai antioksidacinių medžiagų, todėl nėra ko stebėtis, kad, vartojant jo preparatus, ligonių savijauta pagerėja. Apskritai, mano nuomone, vaistiniai augalai yra švelnioji medicina ir labiau rekomenduojami kaip profilaktinė priemonė, o ne kaip vaistai.
Tačiau pas mus vaistinėse šie augalai nei jų preparatai neparduodami. Juos žmonės platia iš rankų į rankas. Kartais vienas kitas klientas pasiteirauja mūsų, ar nežinome, kas tokių grybų turi."
Paruošė Ona Naruševičienė ir Sandra Bytautienė
