Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prezidentui Valdui Adamkui palaiminus, o Seimo daugumai pritarus, sostinės antrosios apylinkės teismo pirmininkas Algimantas Valantinas atsisėdo į generalinio prokuroro kėdę. Kaip pats A. Valantinas žurnalistams garantavo, šį postą užėmė ilgam - visai septynerių metų kadencijai.
Toks Prezidento ir Seimo daugumos pasirinkimas greičiausiai nė kiek nebūtų nustebinęs, jei užimti šį krėslą būtų išsirikiavusi profesionalių teisininkų eilutė. Tačiau kaip puse lūpų plačiajai visuomenei prasitarė Valdas Adamkus, tuo metu dar rinkęsis kandidatą į generalinio prokuroro postą, jam teko gerokai paplušėti... Pasirodo, toli gražu ne visus aukščiausio rango teisininkus sužavėjo Prezidento pasiūlymas tapti generaliniu prokuroru - dauguma į pokalbį pakviestų kandidatų tik mandagiai padėkojo ir šio pasiūlymo atsisakė... Tad prokuroro paieškų labirintuose blaškęsis ne vieną mėnesį ir už tai sulaukęs nemažai kritikos, Prezidentas galiausiai įvardijo poną A. Valantiną.
Naująjį vadovą Prezidentas atlydėjo į generalinę prokuratūrą ir pristatė pavaldiniams. Prezidentas palinkėjo, kad naujojo generalinio prokuroro vadovaujama teisinė institucija "atgautų tą teisinį svorį, kurį jai suteikia Konstitucija", kad žmonės tikėtų priimtų sprendimų objektyvumu. Esą ne žodžiai, o darbai turi liudyti apie tinkamai atliekamas prokuratūros pareigas. Prezidento nuomone, svarbiausi prokuratūrai keliami reikalavimai yra teisingumas, pagarba žmogaus teisėms, nekaltumo prezumpcijos paisymas.
Kaip minėta, A. Valantino kandidatūrai į generalinio prokuroro postą pritarė Seimo dauguma - socialdemokratai, socialliberalai, Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro bei Liberalų frakcijų atstovai. Darbo frakcijos nariai balsavo pagal laisvą pasirinkimą, o liberalai demokratai A. Valantino kandidatūrai nepritarė.
"Akistata" pasidomėjo, ko politikai, prokurorai ir eiliniai šalies piliečiai tikisi iš naujojo generalinio prokuroro?
"Tikro balsavimo nebuvo"
Seimo Liberalų demokratų frakcijos atstovas Remigijus Ačas neslėpė nusivylimo, jog parlamentarų daugumos valia A. Valantinas vis dėlto buvo patvirtintas generaliniu prokuroru. R. Ačo turima informacija, privačiuose pokalbiuose labai daug kolegų pasisakė prieš A. Valantino kandidatūrą ir buvo tvirtai pasiryžę jai nepritarti. Tačiau viską esą sugadino sprendimas balsavimą išslaptinti.
- Jei balsavimas būtų buvęs slaptas, Valantino kandidatūra tikrai nebūtų praėjusi, - savo nuomonę išreiškė R. Ačas.
Parlamentaras sakė manąs, jog vienos didžiausių Seime Socialdemokratų frakcijos nariai, esant viešam balsavimui, kito pasirinkimo neturėjo - balsavo "už", nes to reikalavo "balsas iš aukščiau". R. Ačas atkreipė dėmesį į tai, jog balsavimas Seime dėl A. Valantino kandidatūros į generalinio prokuroro postą patvirtinimo vyko vidurdienį, o tos pačios dienos pavakarę Prezidentas V. Adamkus viešai palaikė į skandalus iki kaklo panirusį premjerą A. Brazauską. Kas, girdi, gali paneigti, jog tai nebuvo dviejų valstybės "galvų" susitarimas - tu padedi man - pasistengi, kad generalinis prokuroras būtų patvirtintas, o aš užtariu tave...
- Jei taip ir yra, kaip galvoju, jei tarp įtakingiausių valdžios vyrų įvyko kažkoks užkulisinis sandėris, susitarimas, iš generalinio prokuroro kažin ar verta laukti objektyvumo, nepriklausomumo jokioms politinėms jėgoms ir grupuotėms, nes jo rankos paprasčiausiai bus surištos, - svarstė parlamentaras Remigijus Ačas.
Tačiau Liberalų ir demokratų frakcija Seime, dar nežinodama balsavimo rezultatų, pasisakė prieš A. Valantino, kaip generalinio prokuroro, kandidatūrą. Kodėl?
Pasak R. Ačo, generalinis prokuroras jokiu būdu neturėtų vykdyti jokių politinių užsakymų, būti marionete. Tuo tarpu tam tikros aplinkybės esą leidžia abejoti, jog, generalinio prokuroro poste esant A. Valantinui, to bus išvengta. Antai, pasak parlamentaro R. Ačo, ne vienam liberalui demokratui po prezidento R. Pakso apkaltos buvo iškeltos bylos, kurias nagrinėjo būtent antrosios apylinkės teismas, ir jam tuo laiku vadovavo ponas Algimantas Valantinas. Tačiau svarbiausia ne tai! Pasirodo, ne vienas toks apkaltinamasis nuosprendis aukštesnėje teisminėje instancijoje vėliau buvo panaikintas!
Antras dalykas, anot R. Ačo, yra tai, jog Liberalų demokratų frakcijos nariai turi tam tikros informacijos, kad poną A. Valantiną "galimai sieja" tam tikri ryšiai su "skandaluose skęstančiu" Vilniaus meru Artūru Zuoku bei jo aplinka.
Štai dėl šių dviejų "kabliukų" Liberalų demokratų frakcija esą ir nusprendė nepritarti A. Valantino kandidatūrai.
Tiesa, vienas "kabliukas" turėtų išryškėti arba pranykti jau netrukus - kai tik Seimo laikinoji komisija raštu kreipsis į Generalinę prokuratūrą prašydama Seimo nariams leisti susipažinti su kai kuriais Artūro Zuoko telefoniniais pokalbiais. Jei toks leidimas bus duotas, R. Ačas, ko gero, nuomonę apie naująjį generalinį prokurorą bemat pakeistų į gerąją pusę...
Objektyvumo ir dar kartą objektyvumo!
Štai ko iš naujojo generalinio prokuroro labiausiai laukia ir tikisi Darbo frakcijos Seime atstovė, Seimo Laikinosios tyrimų komisijos galimiems korupcijos faktams Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti pirmininkė Loreta Graužinienė. Anot šios parlamentarės, būtent objektyvumą ir nepriklausomumą nuo politikų deklaravo pats kandidatas į generalinio prokuroro postą, vadinasi, dabar telieka laukti šių pažadų išpildymo.
Tiesa, pati L. Graužinienė už A. Valantiną nebalsavo - tą dieną turėjo nedarbingumo lapelį. Tačiau, jei būtų sėdėjusi Seimo posėdžių salėje, A. Valantino kandidatūrai greičiausiai būtų pritarusi. Beje, L. Graužinienė nesusidomėjo pasklidusiomis kalbomis, neva A. Valantiną į aukštą postą stūmė su Kauno nusikalstamu pasauliu susijusios "povandeninės srovės". Rinkdamas kandidatą į generalinio prokuroro postą, Prezidentas, anot parlamentarės, turėjo viską iki smulkmenų išsiaiškinti, apie kandidatą surinkti visapusišką informaciją. Jei kandidatūra "praėjo", vadinasi, prie šio piliečio nebuvo galima prikibti.
Kita vertus, anot L. Graužinienės, greitai bus galima pamatyti, ar generalinis prokuroras savo pažadų laikosi, ar juos pamiršo (matyt, turėta galvoje sutikimas leisti Seimo posėdyje transliuoti jau minėtuosius Vilniaus mero A. Zuoko pokalbius telefonu).
Prokurorai nuo komentarų susilaiko
Šalies prokuratūrų vadovai labai nenoriai leidosi į diskusijas, ko tikisi iš naujojo savo "viršininkų viršininko". Girdi, tokiais klausimais reikšti nuomonę draudžia etikos kodeksas, kurio prokurorai privalo laikytis.
- O ko reikėtų laukti, kokių dar pasikeitimų? - nusistebėjo Skuodo rajono apylinkės prokuratūros vadovas Valdemaras Vaitekūnas. - Kodeksai juk liko tie patys! Darbas vyks kaip vyko iki šiol...
Nors, anot Skuodo rajono apylinkės prokuratūros vadovo, į labiausiai nuo sostinės nutolusią apylinkės prokuratūrą ir ankstesni valdžios iš Vilniaus atstovai atvykdavo itin retai, pagal nustatytą tvarką apylinkės prokuratūra daugiausia bendrauja su apygardos prokuratūra.
V. Vaitekūnas sakė girdėjęs, kad naujasis generalinis prokuroras jau susipažino su apygardų prokuratūrų vyriausiaisiais prokurorais, tad tikisi, kad netrukus į susitikimą bus pakviesti ir apylinkių prokuratūrų vadovai. "Kvietė Pėdnyčia, kvietė Klimavičius - tai turbūt ir naujasis generalinis pasikvies," - svarstė V. Vaitekūnas, pabrėždamas, jog apylinkių prokuratūrų atstovams generalinės prokuratūros durys užtrenktos niekada nebuvo...
"Eiliniai" stebuklų nesitiki
- Na ir kas, kad dabar ant tos gerai apmokamos kėdės sėdės kitas? - abejingai svarstė kaunietė Dalia. - Niekas nuo to nepasikeis. Kad pagaliau būtų įvesta tvarka, nepakanka vien generalinį prokurorą ar kitą aukštą teisėsaugos pareigūną pakeisti - būtina pertvarkyti visą sistemą! Tiek teisinę, tiek politinę. Reikia pasiekti, kad teisėsaugininkai dirbtų be jokių trikdžių ir "nurodymų iš viršaus" ir už kiekvieną savo veiksmą atsakytų! O kas vyksta šiuo metu? Kur bepasisuksi, kokią laidą bepažiūrėsi, kokį laikraštį bepaskaitysi - vien skandalai, aferos, intrigos. Korupcija pasiekė tokius mastus, jog plaukai šiaušiasi... O ar ne tas pats vyko prieš penkis, dešimt metų? Per šį laiką pasikeitė, regis, penki generaliniai, o tvarkos kaip nėra, taip nėra. Maža to, susidaro įspūdis, jog kuo toliau, tuo labiau neteisybė išsikeroja! Tai ką dar komentuoti...
Pasak Dalios, žinoma, labai norėtųsi, kad nauja šluota šluotų geriau už ankstesniąsias, tačiau tai esą jau "iš fantazijos srities".
Stebuklų sakė nesitikį ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų gyventojai. Anot jų, negali nestebinti tai, jog generalinė prokuratūra užsimerkė ir prieš Lietuvos valstybės turto grobstytojus, ir prieš žmonių indėlius surinkusius bei iššvaisčiusius bankininkus ar kitokio plauko sukčius ir aferistus, ir prieš apsukrius žemgrobius, ir prieš valdžioje tuo ar kitu laikotarpiu viešpatavusių politikų juodus darbus. Taip buvo anksčiau, yra šiuo metu, tai esą naivu tikėtis, jog atėjęs naujasis generalinis staiga visas negeroves išnaikins. Taip nebūna...
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos generaliniai prokurorai buvo: Artūras Paulauskas (1990 - 1995 m.), Vladas Nikitinas (1995 - 1997), Kazys Pėdnyčia (1997 - 2000 m.), Antanas Klimavičius (2000 - 2005 m.). Nė vienas jų neišbuvo įstatymu numatytos pilnos kadencijos ir atsistatydino anksčiau laiko.
