Oficialiai Švedijos rinkėjų nutarimas praėjusį sekmadienį neįsivesti euro aiškinamas kaip sprendimas, atsiliepsiantis tik Švedijai. Bet, pasak dienraščio “Financial Times” korespondentų Briuselyje George’o Parkerio ir Johno Prideaux, privačiai Europos Sąjungos pareigūnai pripažįsta, kad tai didelis smūgis Europos integracijos projektui.
Nors dešimties būsimų Europos Sąjungos narių rinkėjai su didelėmis persvaromis remia narystę Europos Sąjungoje, dabartinių Sąjungos narių piliečiai Sąjungai abejingi, netgi priešiški. “Kai paklausiame rinkėjų klausimą apie Europą, dažniausiai atsakoma “ne”, o jeigu atsakoma “taip”, tai tik nežymia balsų persvara. Tai mums turėtų būti reikšminga”, neseniai kalbėjo vienas dienraščio cituojamas Europos Komisijos pareigūnas.
Nepaisant užuojautos, kurią sukėlė žiaurus Švedijos užsienio reikalų ministrės, euro įvedimo šalininkės Annos Lindh nužudymas, švedai, kaip ir danai prieš trejus metus, nusprendė, kad euro jiems nereikia. Kiti neseniai Europos Sąjungoje vykę referendumai irgi buvo ganėtinai nepalankūs. Airiai, kurie iš Europos Sąjungos gauna milijardines dotacijas, sudėtingai Nicos sutarčiai pritarė tik pernai svarstant ją antrąsyk.
Naujos Europos Sąjungos architektams švedų referendumas turėtų kelti didelį nerimą. Naujai Europos Sąjungos konstitucijai turės pritarti visi dvidešimt penki dabartiniai ir būsimi Sąjungos nariai, daugelis jų žada referendumus. Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai jau prognozuoja, kad konstitucijos patvirtinimas gali trukti nuo metų iki metų su puse ilgiau, nes gali tekti balsuoti du, gal net tris kartus. Jeigu, nepaisant pakartotino balsavimo, kuri nors šalis naują konstituciją atmes, galimas daiktas, jog tektų rengti dar vieną referendumą klausimu: “Ar norite išstoti iš Europos Sąjungos?”
Švedijos nutarimas neįsivesti euro grėsmingas ne tik Europos integracijai - tai didžiulis antausis bendros valiutos projektui ir dvylikai dabartinių valiutos sąjungos narių. Švedija, Britanija ir Danija - trys Europos Sąjungos šalys, nenaudojančios euro - pasižymi didesniu ūkio augimu bei mažesniu nedarbu ir joms nereikia viena kitai teisinti savo biudžeto deficitų.
Prancūzija šį mėnesį leido suprasti nesiruošianti paklusti euro stabilumo pakto reikalavimams ir tai privertė premjerą Goeraną Perssoną pripažinti, kad Švedija gali neįsivesti euro, kol nepaaiškės, kurių taisyklių būtina laikytis.
Panašiai apie švedų nutarimą rašoma dienraštyje “International Herald Tribune”. Anot dienraščio apžvalgininko Johno Vinocuro, švedų nutarimas neįsivesti euro byloja apie jų nepasitikėjimą euru, euro zonos ūkiu ir euro stabilumo paktu. Esą švedai atsisako padaryti savo pinigų politiką pavaldžią Europos Sąjungos didžiūnėms Prancūzijai ir Vokietijai, kurios pačios nepaiso euro stabilumo taisyklių, kai joms tai naudinga. Prisimintas Prancūzijos premjero Jeano Pierre’o Raffarino pareiškimas, kad Paryžius visada pirmenybę skirs ne Europos, o Prancūzijos interesams. Taip švedų priešiškumą eurui prieš referendumą aiškino ir Švedijos premjeras Perssonas. Prancūzijos ir Vokietijos pavyzdžius dažnai citavo euro priešininkai.
Straipsnio autoriaus nuomone, šis antausis pakenks euro zonai - atrodo, protingi rinkėjai nenorės prisijungti prie šio klubo. Jam esą nori priklausyti tik kelios turtingos, taisyklių nepaisančios šalys ir vargingos pietų bei rytų šalys. Be to, Švedijos eksportui naudinga nepriklausoma pinigų politika, kuri leidžia devalvuoti kroną kitų valiutų atžvilgiu, tuo atpiginant šalies eksportą.
Parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys
