Lietuvos krikščionys demokratai - viena iš giliausias tradicijas turinčių Lietuvos partijų. Atkūrus nepriklausomybę išties neblogai startavusi partija nuo 1999 metų, deja, išgyvena akivaizdų nuosmukį. Po įvykusio partijos skilimo 2000 metų rinkimuose partija neperžengė 5 nuošimčių barjero ir į Seimą pateko tik du šios partijos vienmandatėse apygardose išrinkti atstovai: Algirdas Saudargas ir Petras Gražulis.
LKDP susijungus su Kazio Bobelio vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga ir K. Bobelį išrinkus vadovu, partijos reitingai, atrodė, ėmė kilti. Tačiau 2002 m. prezidento rinkimuose K. Bobelis tesurinko 1,88 proc. rinkėjų balsų.
Po pralaimėtų prezidento rinkimų K. Bobeliui vis kalbant apie atsistatydinimą, 2004 m. kovo 20 d. krikščionys demokratai konferencijoje išsirinko naują pirmininką Valentiną Stundį. Tačiau šį itin palankiai visuomenės ir žiniasklaidos sutiktą žingsnį kai kurie kiti partijos vadovai paskubėjo ginčyti kaip neteisėtą...
Artėjant priešlaikiniams prezidento rinkimams tarp Lietuvos krikščionių demokratų tebeverda politinė sumaištis. Besidomintiems tolesniu krikščionių demokratų likimu siūlome ištraukas iš 2004 m. balandžio 20 d. per Lietuvos radiją transliuotos Vaidoto Žuko laidos, kurioje dalyvavo abiejų konfliktuojančių pusių atstovai: kovo mėnesį išrinktasis krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys, vicepirmininkas Algirdas Saudargas, valdybos vicepirmininkė Gražina Paliokienė ir dr. Kazys Bobelis, toliau prisistatantis krikščionių demokratų vadovu.
Ar Lietuvos krikščionys demokratai išties tvarkosi krikščioniškai ir demokratiškai?
V. Stundys: Tai, kas iki šiol vyko, vyko išties pagal demokratines procedūras ir nustatytą tvarką. Kovo mėnesį konferencija buvo organizuojama griežtai pagal patvirtintą reglamentą, visiškai teisėtai, esant kvorumui. Vyko ir tarybos posėdis, taigi krikščionys demokratai veikia griežtai vadovaudamiesi demokratijos principais ir nustatytomis taisyklėmis. Kitaip ir negalėtų būti.
Pone Bobeli, demokratiškumas reikalauja išklausyti visas nuomones ir priimti sprendimus balsų dauguma. Ar viskas jūsų partijoje vyksta taip?
K. Bobelis: Negaliu sutikti su kolegos Stundžio apibūdinimu, nes pats kolega Stundys kovo 20 d., po Kaune vykusios konferencijos, pareiškė: “Per šiuos rinkimus LKD demokratijos apsigynimo ir demokratijos principų neišlaikė”. Minėtoje konferencijoje dalyvavo 303 registruoti dalyviai, mandatų komisija pripažino 221 teisėtai dalyvaujantį, rinkimuose dalyvavo 165 dalyviai. Pagal Statutą priimti bet kokį sprendimą reikalingi 202 balsai, o balsavo tik 162. Turiu šiuo klausimu Mandatų komisijos pareiškimą, kurio nebuvo leista perskaityti konferencijoje ir dėl kurio nebuvo balsuota.
Pone Saudargai, jūs dalyvavote minėtoje konferencijoje. Kokia jūsų nuomonė?
A. Saudargas: Konferencijoje vyravo drausminga nuotaika, žmonės dirbo tvarkingai. Vyko partinė politinė kova pagal demokratines taisykles, slapti balsavimai. Minimų Mandatų komisijos narių protestų konferencijoje teisėtu būdu nebuvo pateikta. Balandžio 18 d. partijos tarybos posėdyje mes pasiteiravome Mandatų ir etikos komisijos - kadangi tokio pobūdžio ginčus svarsto Mandatų ir etikos komisija, - bet jai jokie dokumentai kol kas nebuvo įteikti. Tai buvo patvirtinta ir taryboje, tad kol kas šiuo klausimu nėra apie ką diskutuoti.
G. Paliokienė: Norėčiau pradėti iš toliau. Iš tiesų yra apie ką diskutuoti ir svarstyti. Problema yra ta, kad iš tiesų šiuo metu partija yra pasidalijusi ir abi pusės turi labai stiprius lyderius. Tas pasidalijimas yra, sakyčiau, labai vienodas. Norėčiau priminti kolegoms, kad balsavimų rezultatai buvo ir tokie: 111 balsų - Gražulis, 110 - Stundys. Valdyboje šiuo metu taip pat 7 nariai palaiko vieną pusę, 7 - kitą. Balandžio 18 d. tarybos posėdžio, kaip žinau, nepavyko surinkti anksčiau nei 14 val. ir galime taip pat ginčytis dėl kvorumo.
Bet ar jūs galite pasakyti, kuris pirmininkas yra teisesnis?
G. Paliokienė: Teisės klausimus turėtų spręsti teisininkai. Problema yra ta, kad partija pasidalijusi, o krikščionys demokratai serga kova dėl valdžios ir ji yra sezoninė - prieš kiekvienus rinkimus. Kai tik artėja rinkimai, partijoje prasideda dėliojimai, kas pirmas, kas antras, prasideda valdžios vertimas. Ir mūsų buvęs pirmininkas A. Saudargas buvo verstas nelabai gražiais būdais, dabar bandoma versti dr. Bobelį... Manau, kad tai yra blogas požymis, kadangi generolų armija yra silpna armija. Partija, kurioje visi vadai, yra silpna partija.
A. Saudargas: Nepamenu, kad mane kas būtų vertęs. 1999 m. pats pasitraukiau ir nedalyvavau partijos pirmininko rinkimuose. Kita vertus, sutinku, kad dėl sprendimų teisėtumo turėtų spręsti kompetentingos partijos vidaus institucijos - turiu omenyje pirmiausia Mandatų ir etikos komisiją.
Politine prasme tai, kad partijoje yra skirtingų nuomonių, yra normalus dalykas. Sutinku, kad balsuojant dėl Stundžio ir Gražulio kandidatūrų konferencijos dalyvių balsai pasiskirstė po lygiai. Bet dėl to, ar priimti Kazio Bobelio atsistatydinimą, “už” balsavo 167, susilaikė 9 ir nė vienas nebalsavo prieš, tad šiuo klausimu faktiškai skirtingų nuomonių nebuvo […].
Pone Bobeli, kodėl jums netinka Valentinas Stundys?
K. Bobelis: Tai labai bloga interpretacija. Aš pats esu atsistatydinęs ir esu pabrėžęs, kad sutinku perduoti pareigas teisėtai daugumos išrinktam kandidatui, kuris bus išrinktas nesulaužius Statuto ir jungimosi sutarties. Šie reikalavimai nebuvo įvykdyti. […] Aš remiu ir remsiu konferenciją, kurioje dauguma išrinks pirmininką, ir aš tam pritarsiu. Kitas dalykas: jei ponas Stundys ir buvo teisėtai išrinktas, bet niekur pasaulio istorijoje nėra, kad net ir teisėtai išrinktas asmuo eitų pareigas iki tol, kol buvęs pirmininkas ar vadovas jam tų pareigų neperduoda. Kalbėjomės su Stundžiu telefonu, sakiau - turim išdiskutuoti, - ir staiga jis pasiskelbia visur, kad yra pirmininkas. Tokie dalykai yra netoleruotini ir parodo visišką netaktą ir kitos nuomonės negerbimą.
V. Stundys: Konferencijos sprendimas yra vienareikšmis ir jis įsigalioja nuo jo priėmimo datos. Kokie nors procedūriniai perdavimo dalykai Statute nėra įrašyti. […]
Ar tiesa, kad ir dabar išlieka partijos nuomonė remti Rolando Pakso kandidatūrą, jeigu bus leista ją kelti?
K. Bobelis: Šis dalykas partijos nebuvo svarstytas, bet jau esu kelis kartus pabrėžęs, kad partijoje yra trys grupės žmonių: viena grupė jau ilgą laiką stengiasi, kad krikščionys demokratai sudarytų koaliciją su Valstiečių ir Naujosios demokratijos partija, yra žmonių, kurie intensyviai veda derybas su buvusiu premjeru Gediminu Vagnoriumi, ir yra didžiausia grupė žmonių, - gauname nemažai laiškų, kur norima, kad mes su liberalais demokratais sudarytume koaliciją ir bendrą rinkimų sąrašą. Tokia yra situacija. Valdyba sprendimo nėra padariusi, partija sprendimo nėra priėmusi ir tokios derybos vyksta individualiai. […]
V. Stundys: Visiškai nekvestionuojama mūsų nuostata dėl buvusio prezidento Rolando Pakso, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir jis yra galutinis. Tokios pozicijos partijos institucijos laikėsi nuo pat pradžių. Nuo pat pradžių buvo valdybos sprendimas, kad prasidėjusiame procese turi būti pirmiausia pasakyta tiesa, ir nė viena mūsų partijos institucija nė vienu atveju jokio pritarimo ar paramos buvusiam prezidentui R. Paksui nepareiškė.
Ar jūs teigiate, kad žurnalistai perlenkdavo lazdą, kai pripaišydavo krikščionims demokratams simpatijas Rolandui Paksui?
V. Stundys: Viena iš problemų, matyt, ir yra ta, kad kartais atsiranda tam tikrų vingių ir tam tikrų mostų, prieštaraujančių partijos pozicijai, ir būtent todėl balandžio 18 d. taryba priėmė labai ryžtingą sprendimą dėl politinės drausmės partijoje: tai yra griežtas verdiktas, kad visi partijos nariai privalo griežtai laikytis mūsų Statuto ir neturi be partijos tarybos sprendimo dalyvauti rinkimuose kokių nors kitų partijų koalicijose ar sąrašuose. Tai yra vienareikšmis ir griežtas, iš esmės vienbalsiai tarybos priimtas sprendimas, kuris turėtų šiek tiek drausminti mūsų partijos narius. […]
Tuoj po V. Stundžio išrinkimo krikščionių demokratų pirmininku girdėjau kolegos Tomo Dapkaus laidą “Dienos tema”, kurioje naująjį krikščionių demokratų vadovą entuziastingai sveikino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Pone Bobeli, juk hierarchai žodžiais nesišvaisto?
K. Bobelis: Savaime aišku, arkivyskupas S. Tamkevičius sveikino ir mane. Ir kai aš pasitrauksiu, nueisiu pas arkivyskupą S. Tamkevičių atsisveikinti ir palinkėti jam geriausios sėkmės, kadangi esu katalikas, mano šeima tokia, aš remiu Katalikų Bažnyčią, bet esu ir šiek tiek ja nusivylęs. Katalikų Bažnyčia Lietuvos prieškariu buvo pagrindinė krikščionių demokratų rėmėja...
Bet ponia Paliokienė jau pokalbio pradžioje pasakė, kad pešatės vos ne daugiau nei kitos partijos. Tai kaip remti peštukus?
K. Bobelis: Niekas nesipeša. Krikščionys demokratai turi savo problemų ne mažiau už kurią kitą Lietuvos politinę partiją. Tik jų problemos sąmoningai išpučiamos. Ir jūs pats, būdamas krikščioniškų pažiūrų žmogus, irgi bandote taip daryti. Yra nuomonių skirtumai, kurie bus išaiškinti.[…]
V. Stundys: Norėčiau pridurti, kad tai yra skirtingos partijos narių pozicijos tik tam tikru, bet ne partijos ideologijos, partijos veiklos klausimu. Iš tiesų tiek praėjusi konferencija, tiek taryba labai aiškiai pademonstravo vieną dalyką: partija nori esminių permainų. Ši mintis buvo labai aiškiai pareikšta, būtent todėl viena po kitos vyko partijos konferencijos, ir jos nariai kone pirmą kartą labai aktyviai ir drąsiai diskutavo partijos laikysenos, jos vadovybės ir veiklos klausimais. Ta situacija, kuri dabar formuojama, - tai bandymai išmušti partiją iš vėžių, kad ji neatsistotų į savo kelią ir sutriktų. […] Nepaisyti partijos narių požiūrio ir jų kritiškų svarstymų mes negalime. Visi turime prisiimti atsakomybę už tą situaciją, kuri dabar susiklosto, ypač tie, kuriems, atrodo, kyla tam tikrų problemų ar neaiškumų. […]
Ar partija per prezidento rinkimus gali nuspręsti remti kieno nors kito (A. Saudargas tuo metu dar nebuvo atsisakęs - red.) kandidatūrą? Ar jau turite simpatijų vienam ar kitam kandidatui?
V. Stundys: Tai turėtų būti partijos tarybos sprendimas ir jos diskusijų objektas. Pastarajame tarybos posėdyje apie galimybes remti kokias kitas kandidatūras nebuvo svarstoma, bet labai išmintinga buvo A. Saudargo pastaba, kad tai, kas dabar vyksta prezidento rinkimų kampanijos išvakarėse, primena tam tikrą revanšo situaciją: vienas meta baltą pirštinę, kitas sako būtinai ją pakelsiąs. Taip ir patys atsiduriame, ir visuomenę įvarome į keistą akligatvį, siūlydami jai kovos, priešpriešos rinkimų kampanijos motyvą. Tai blogas ženklas.
A. Saudargas: Sutinku su partijos pirmininku, kad tai turėtų svarstyti partijos taryba, bet, manau, savo nuomonę galiu pareikšti. Reikia tik apgailestauti, kad Rolandas Paksas siekia vėl būti iškeltas kandidatu į prezidentus - tai yra revanšo siekimas, to neturėtų būti. Žala Lietuvos įvaizdžiui jau padaryta ir jeigu vėl būtų išrinktas Paksas, užsienio politikos požiūriu žala būtų nebepamatuojama.
Parengė L.P.
