Sigitas Stasaitis
Skystas būrelis žmonių prie Aplinkos ministerijos atnešė ir padėjo du laidotuvių vainikus, šalia uždegė porą kapinių žvakių ir pastatė portretą su... vilko atvaizdu. Tokiu keistu būdu Žaliųjų judėjimo atstovai - Vilkų apsaugos tarybos aktyvistai - protestavo prieš Aplinkos ministerijos nutarimą šiemet leisti nušauti daugiau vilkų. Jų nuomone, vilkai Lietuvoje baigia išnykti, todėl juos reikia iš viso uždrausti medžioti.
Žmogų suėdė iki kaulelių
"Tegul nors rytoj išpyškina visus iki paskutinio, aš tik padėkosiu!" - akimis piktai pažaibavęs į protestuotojus nusispjovęs šalin nudrožė visai kitaip į vilkus žiūrintis ūkininkas Algirdas. - Vilkai vis dažniau skerdžia kaimiečių gyvulius, o neseniai iš mokyklos grįžtantį kaimynų vaiką mirtinai išgąsdino! Sulaukėm, kad pilkiai kaip tarpukariu vėl ima puldinėti, o žalieji reikalauja jiems leisti veistis?"
Taigi kur teisybė? Ar vilkas - naudingas gamtos sanitaras, ar pavojingas kenkėjas? Kol abiejų nuomonių šalininkai ginčijasi, "Akistata" nuskubėjo ieškoti argmentų, kad išnarpliotų tą tikrą vilko mazgą - ar vilkus reikia saugoti, ar naikinti, kiek tiesos apie jų vytus, suėstus žmones?
"Toks Anupras iš mano kaimo užsisėdėjo pas gimines svečiuose, todėl namo rogėmis per girią susiruošė jau temstant. Jį atkalbinėjo - girdi, vilkai naktimis taip staugia, kad net galvijai tvartuose baidosi - bet Anupras buvo išgėręs, drąsus, - šių eilučių autoriui pasakojo jo paties senelis. - Kitą dieną kaimiečiai rado tik roges ir dvi kaulų krūveles - arklio bei drąsuolio. Rogių nuodėguliai rodė, kad vilkų apsuptas jis sudegino viską, ką turėjo rogėse: kraiką, apklotą, net savo kailinius. Tačiau vos tik ugnelė užgeso, vilkai būriu puolė nelaimėlį..."
Šiurpumo dėlei pasakorius pridūrė, jog vilkų tokių alkanų būta, kad likę keli nugraužti kaulai net blizgėjo.
Labiausiai bijo vaikai
Tačiau smulkiau klausinėjant aiškėjo, jog niekas nežino, kada ir kur tiksliai tai buvę. Lyg šaltąją 1940-ųjų žiemą, kai net Baltijos jūra buvo iki pat Švedijos užšalusi, lyg kiek anksčiau. Lyg Kazlų Rūdos girioje, lyg už Jonavos.
"Nevarkite, nerasite tos vietos, nes to nėra buvę. Lietuvoje vilkai žmonių jau šimtas metų nėra užpuolę, - girdėdamas klausimą apie vilkų suėstus žmones, Lietuvos žaliųjų judėjimo aktyvistas, laikraščio "Žalioji Lietuva" redaktorius, nevyriausybinės Vilkų apsaugos tarybos pirmininkas Andrejus Gaidamavičius tik juokiasi. - Visa tai tik mitai, legendos, nesąmonės. Žmonės demonizuoja vilkus - mažai apie juos žino, todėl ir kuria visokias pasakas".
Na taip, visi žinome, kuo baigėsi Raudonkepuraitės senelei pažintis su vilku - blogai baigėsi būtent vilkui. Bet apie vilkų išgąsdintus vaikus - jau nebe juokingos pasakos. Tokių atvejų, kaip einančius per mišką vaikus išgąsdino vilkas, išgirsi kiekviename rajone, kur tik yra miškų. Tačiau "Akistatai" domintis išaiškėjo, jog iš tikro nė vienas neva vilko išgąsdintasis vaikas pilkio nė karto nematė. Tik girdėjo kažką sutraškant krūmuose, matė KAŽKĄ sujudant.
Vilkas - blogio sinonimas
Dėl to kalti tėvai, vaikus gąsdinantys vaikus vilkais. Tačiau ką norėti, kad negąsdintų, jei ir suaugusiųjų posakiuose su vilku siejama krūva neigiamų dalykų. "Vilkolakis, vilkatas, vilkdagė, vilkduobė, vilko bilietas, vilko gomurys" - visus šiuos neigiamo atspalvio posakius, susietus su vilku, nuolat girdime kasdienėje kalboje. O kur dar palyginimai: "piktas kaip vilkas, vilko apetitas, vilkiškas godumas, vilkų puota" ir t.t. Net Biblijoje pavojingas veidmainis - tai "vilkas avies kailiu". Gerus du amžius prieš Kristų senovės Romos dramaturgas Titas M. Plautas paleido iki šiol skrajojančią frazę "žmogus žmogui - vilkas". "Žvėris, nežinantis taikos", - viduramžiais apie vilką rašė garsusis italų poetas Dantė. Bene vienintelė aprašyta teigiamą vilkų, (tiksliau - vilkių), savybė - stiprus motinystės instinktas. Pasak legendos, paliktus mirti būsimus Romos įkūrėjus dvynius Romulą su Remu išžindė vilkė. Džiunglių berniuką Mauglį iš garsiosios R. Kiplingo pasakos, taip pat užaugino vilkai.
Šiaip ar taip, "Akistatai" taip ir nepavyko rasti nė vieno fakto, kad pastariaisiais metais ar sovietmečiu vilkas Lietuvoje būtų užpuolęs žmogų. Bet, sako, tarpukariu tai puldavo. Šios publikacijos autorius pavartė prieškarinę spaudą. Pavyzdžiui, Šaulių sąjungos žurnale "Trimitas" rašoma, kad vilkai pjauna ūkininkų gyvulius, o žmones esą puldinėjo tik "kai per Lietuvą Napoleonas ėjo" arba didžiųjų kunigaikščių laikais. Nepatikrinsi, tada laikraščių dar nebuvo.
Šimtai papjautų gyvulių
"Net jei laikraščiu ir būtų buvę, faktų nerastumėte, - tikina žalieji. - Vos žmogus apsiginklavo, vilkas nebedrįsta jo pulti, nebent pasakose ir legendose".
Pasakos ir mitai iš tikro iškreipia tikrovę. Pasirodo, taikos simbolis balandis - iš tikro labai karingas mušeika, galintis mirtinai užkapoti saviškį. Žuvus gulbei, gulbinas visiškai neliūdi ir ilgai nenašlauja. Lapė iš tikro gana kvaila ir jokia vilkui ne draugė". Na o vilkas - nepaprastai atsargus, žmonių vengiantis ir niekada jų nepuolantis miško sanitaras", - griaudamas mitus rašė vienas garsiausių pasaulio gamtininkų Nobelio premijos laureatas Konradas Lorenzas.
Tai gal žmonės kvaili, kad vieni kitus vilkais gąsdina, jų bijo, juos naikina? Visa bėda, kad vilkai retkarčiais pjauna naminius gyvulius.
Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojo, gamtos mokslų daktaro Lino Balčiausko ataskaitoje teigiama, jog pernai net apie 500 kartų (!) pilkiai užpuolė galvijus, avis, ožkas, paukščius, šiemet papjovė 180 galvijų. Apie tai žmonės beveik nežino, nes laikraščiai rašė tik apie kelias didžiausias vilkų puotas.
Remdamasis gyvulių užpuolimų skaičiais, Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius inicijavo sprendimą, kad šiemet būtų leista sumedžioti ne 20, kaip anksčiau, o 30 vilkų.
Vilkų puota avių bandoje
Šiemet nuo vilkų net kelis kartus nukentėjo prie pat Elektrėnų gyvenantis ūkininkas Pranas Gaidamavičius (minėto vilkų gynėjo A. Gaidamavičiaus bendrapavardis). Pranas verčiasi ekologine avininkyste, augina apie trečdalį tūkstančio retos ir brangios Romanovo juodgalvių veislės avių. Jos ganosi keliose ganyklose. Keista, bet pilkiai susidomėjo banda ne prie pat miško, o atviroje vietoje, netoli greitkelio Vilnius - Kaunas esančioje ganykloje. Šią vasarą naktimis ją puolė du kartus. Ūkininko bandą saugojo užtvaras su "elektriniu piemeniu", tačiau vilkai neišsigandę, prasirausė, sudraskė kelias avis. Antrą kartą atsėlinę vilkai taip išgąsdino avis, jog pati banda pralaužė elektrinę užtvarą. 16 avių ir antra tiek ėriukų nusigynę į mišką, vilkai ten surengė tiktą puotą - kol pasisotino, pusę gyvulių sudraskė. Daugumai avių pilkiai iškando papilves ir paliko gulėti. P. Gaidamavičius miške surado 7 dar gyvas aveles ir už dešimtis tūkstančių Vokietijoje pirktą veislinį patiną perplėštu kailiu. Parvedęs jį į tvartą mėgino gydyti, slaugyti, tačiau avinas vis vien nugaišo. Po to vilkų gynėjai, žalieji ūkininko ganyklas aptvėrė virvėmis su vėliavėlėmis. Kol kas, sako, jos vilkus atbaido, tik kažin, ar ilgai?
Prieš susidarant nuomonę, ar vilkus reikia šaudyti, ar saugoti, reiktų vieną kartą išsiaiškinti, kiek gi jų gyvena mūsų šalies miškuose. Pasirodo, niekas gerai nežino! Suskaičiuok pilkius kad gudrus, jei vilką miške net pamatyti beveik neįmanoma. Pagal pėdas sniege? Tik kad pilkiai ratais zuja.
Kiek vilkų - nežinoma
Gamtos mokslų daktaro L. Balčiausko žiniomis, šiuo metu Lietuvoje vilkų priviso - jų yra net 273.
"Jie ten ministerijose kliedi" - už vilkus mūru stoja žalieji su A. Gaidamavičiumi priešakyje. Jų nuomone, Lietuvoje belikę ne daugiau kaip 120 vilkų. Latvijoje - net 700-800 (per metus leidžiama nušauti apie 140), o iš 300-400 po Estiją zujančių vilkų leidžiama sumedžioti 40.
Daugelis mūsų, ne medžiotojų, ne žaliųjų ar raudonųjų, ko gero, tik ranka numos - koks man, eiliniam piliečiui skirtumas, ar girių irštvose 100 tų vilkų ar 500, ar leis ministerija medžiotojams jų pakloti 20, ar 30?
"Yra skirtumas, - neabejoja garsus vilkų augintojas, Telšių miškų urėdijos girininkas Petras Dabrišius. Sovietmečiu Petras Pamyro, Tianšanio kalnuose dirbo profesionaliu medžiotoju, dabar pats globoja žvėris, juos pažįsta ir žino, ką šneka. - Nuolat retinamuose miškuose žvėrių tyko keliolikos tūkstančių medžiotojų armija su naujausiais ginklais. Vilkų gaujos retinamos greičiau nei veisiasi, iš vilkų gaujų lieka vieniši gyvūnai".
Gamta nemėgsta tuštumos
Pasak P. Dabrišiaus, vienišos vilkės ima poruotis su pamiškėse valkataujančiais didžiausiais šunimis. Susikryžminus gimsta toli gražu ne visiems gerai pažįstamas vilkšunis. P. Dabrišiaus nuomone, tokiam mišrūnui labiausiai tiktų šunvilkio pavadinimas. Hibridas nemoka loti, o naktimis vilku staugia, nesiduoda dresuojamas, nepripranta rišamas. Šunvilkis mažiau už vilką baidosi žmonių ir yra agresyvesnis. Mišrūnai dažnai būna tokie panašūs į vilkus, jog jį nušovęs medžiotojas net neįtaria pakloję ne vilką. Sovietmečiu už nušautą vilką būdavo mokamos premijos, tačiau ne veltui tik po kaukolės ir kailio laboratorinės patikros Rygoje. Pinigų belaukiančiam medžiokliui ištįsdavo nosis atėjus išvadai, jog didžiausias gyvenimo trofėjus - visiškai ne vilkas, o mišrūnas šunvilkis, kurio kailis - bevertis, tad ir vietoj premijos - špyga.
Pasak P. Dabrišiaus, vilkai - miškų sanitarai, sumedžiojantys paliegusius, nusilpusius žvėris. Pilkieji niekada žvėrių nesivaiko dėl savo pramogos, nepjauna daugiau nei reikia maistui. Dar vienas privalumas - vilkai natūraliai sureguliuoja bebrų populiacijją, sustabdo besaikį pakrančių medžių griovimą.
Na o Šunvilkių visai kitoks medžioklės instinktas - jie net sotūs mėgsta mirtinai užgainioti bet kokį kelyje pasipainiojusį miško žvėrį, išdrasko ant žemės perinčių paukščių lizdus. Išbadėję šunvilkiai - tam niekada nesiryžtų vilkai - nebijo prisėlinę prie žmonių sodybos po pat langais papjauti gyvulį ar pririštą šunį, išpuolius ganyklose rengia net dieną. Yra net buvę, kad šaudomi hibridai bėga slėptis į sodybų tvartus ar kluonus!
Laikas parodys - ar gyvens Lietuvoje vilkai, ar išnyks, kaip išnyko Didžiojoje Britanijoje.
S. Stasaičio nuotr.
(vilkas-1...) Pasigrožėti beveik laisvai gyvenančiais vilkais kviečia P. Dabrišius į savo žvėrinčių Telšių rajone.
(vilkas...) Vilkas - nepaprastai gražus ir taurus žvėris, kurio miške beveik niekada nepamatysi.
