Apipjaustė

Vienoje ligoninėje dirbo grupelė draugų gydytojų (neurochirurgai, veido-žandikaulių chirurgai ir plastinių operacijų specialistai). Žodžiu, visi - skalpelio asai. Taigi "susiorganizavo" jie kartą išgertuves. Taurelė po taurelės ir... Prabunda vienas iš tų gydytojų rytą namuose (o tai jam pasirodė labai keista, mat išgertuvės vyko darbe) ir ne sunkios pagirios galvą spaudžia, o baisus skausmas "brangiausioje" vietoje. Apsižiūrėjęs išvydo, kad jo "daikčiukas" - apipjaustytas. Puolė skambinti išgertuvių draugams, aiškintis, kas ir kaip (pats jis neatsiminė nieko). Tuomet paaiškėjo, kad būdamas labai girtas jis draugams pasakė, jog norėtų būti apipjaustytas. "Gerieji" draugai kaipmat jam padėjo: paguldė ant operacinio stalo, narkozė ir... prie reikalo. Gerai dar, kad tik apipjaustė, o ne "nupjaustė" (būdami tokie girti galėjo padaryti ir tai). Po operacijos ir į namus pargabeno. Beje, vėliau kiti gydytojai, apžiūrėję operuotąjį, pripažino, jog operacija atlikta tiesiog "juvelyriškai". Ką gi, matyt, plastikos specialistai pasistengė!