Tulžies pūslės ir latakų uždegimas (cholecistitas) gali būti ūminis ir lėtinis. Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai - 40 - 60 metų sulaukusios nutukusios moterys. Vyrus cholecistitas kamuoja maždaug 7 kartus rečiau, nei moteris.
Ūminį cholecistitą dažniausiai išprovokuoja tulžies pūslės akmenys, įstrigę į tulžies pūslės kaklelį ar jos lataką. Sutrikus tulžies nutekėjimui iš pūslės, jos siena persitempia. Dėl šios ir kitų priežasčių sutrinka kraujotaka, gali net atsirasti tulžies pūslės sienos infarktas.
Kai akmuo įstringa bendrajame tulžies pūslės latake, susidaro tulžies stazė, padidėja tulžies latakų slėgis. Dėl to latakai išsiplečia - prasideda jų uždegimas, išsivysto mechaninė gelta.
Susergama gausiai pavalgius riebaus, sunkiai virškinamo maisto, išgėrus alkoholio, susinervinus, o kartais - ir be jokios konkrečios priežasties.
Ligonis pradeda jausti pamažu stiprėjančius skausmus viršutinės pilvo dalies dešinėje pusėje. Kartais gali varginti stiprus, nepakenčiamas dešinės pašonės ar epigastriumo skausmas, kuris sklinda į dešinę mentę, nugarą, dešinį petį. Gali taip skaudėti, kad ligonis neranda sau vietos. Tokius stiprius skausmus paprastai iššaukia į tulžies pūslės kaklelį ar į dvylikapirštės žarnos didįjį spenelį įstrigęs akmuo.
Šiek tiek pakyla kūno temperatūra, o sunkesniais atvejais, priklausomai nuo uždegimo rūšies ir išplitimo, kūno temperatūra gali pasiekti ir 39, 40 laipsnių. Neretai ligonį pykina, jis vemia, padažnėja pulsas.
Jei akmuo iš tulžies pūslės kaklelio sugrįžta į tulžies pūslę arba iš bendrojo tulžies pūslės latako pro dvylikapirštės žarnos didįjį spenelį pasislenka į dvylikapirštę žarną, skausmas praeina, kūno temperatūra sumažėja, išsivysčiusi mechaninė gelta išnyksta, savijauta pagerėja.
Jei tulžies pūslės ar latakų siena prakiūra ir tulžis išsilieja į pilvo ertmę, išsivysto bendrasis tulžinis peritonitas. Tai labai pavojinga komplikacija. Tuomet ligoniui pradeda labai skaudėti pilvą, jį pučia, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, mažėja kraujospūdis, liežuvis apsitraukia nešvariomis apnašomis, nusausėja, kūno temperatūra pakyla iki 39 - 40 laipsnių. Netrukus pritemsta ligonio sąmonė, jis pradeda kliedėti.
Jei prieš prakiūrant tulžies pūslei ar latakams, apie juos jau būna susidariusios sąaugos, tuomet prakiurusi tulžis neišplinta po visą pilvo ertmę - susikaupia dešinėje pašonėje. Tada išsivysto vadinamasis vietinis peritonitas. Vėliau aplink tulžies pūslę gali susiformuoti infiltratas, kurį sudaro uždegimo apimta tulžies pūslė ir gretimi organai bei audiniai (kepenys, dvylikapirštė žarna, didžioji taukinė ir kt.). Esant tokiai situacijai ligonis skundžiasi maudžiančiu skausmu dešinėje pašonėje, tačiau bendra būklė būna nebloga. Infiltratui rezorbuojantis, kūno temperatūra normalizuojasi, pilvo skausmai praeina. Vadinasi, galima atidėti ir operaciją.
Kartais infiltratas supūliuoja - susidaro pericholecistitinis abscesas. Ligonio bklė tolydžio prastėja, kyla kūno temperatūra, stiprėja dešinės pašonės skausmai. Ligonis pradeda prakaituoti, praranda apetitą. Laiku neišoperavus, tasai abscesas gali prakiurti į skrandį, dvylikapirštę žarną ar kitus gretimus tuščiavidurius organus.
Ūminis cholecistitas gydomas vaistais arba tulžies pūslė išoperuojama. Chirurginio gydymo rezultatai bus geresni, jei operacija bus atliekama ūminiams ligos reiškiniams praėjus. Tačiau jei ūminiu cholecistitu sergančio ligonio būklė ilgai negerėja, delsti yra pavojinga (gali susiformuoti uždegiminis infiltratas, infekcija gali paliesti aplink tulžies pūslę esančius audinius, gali pakisti tulžies pūslės ir jos latakų anatomija ir kt.).
Lėtinį tulžies pūslės uždegimą irgi dažniausiai išprovokuoja tulžies latakus užkimšęs akmuo. Kadangi nuo vis pasikartojančių uždegimo paūmėjimų tulžies pūslė randėja ir prasčiau funkcionuoja, ligos pradžioje buvę dažni diegliai ir kiti sunkūs negalavimai tolydžio mažėja. Ligonis nors ir vengia riebaus maisto, vis tiek skundžiasi virškinimo sutrikimais, spaudimu tulžies pūslės srityje. Kartais vakarais pakyla kūno temperatūra.
Kai lėtinis cholecistitas išplinta į tulžies latakus, gresia sunkios komplikacijos - gali išsivystyti kasos uždegimas ir net kepenų cirozė.
Jei jums diagnozuotas lėtinis tulžies pūslės uždegimas, patartina maitintis 5 kartus per dieną, valgant po nedaug, atsisakant daug cholesterolio turinčių riebių, rūkytų, keptų ir šaltų patiekalų. Siūloma tris kartus per dieną kelios minutės prieš valgį suvalgyti po 100 - 150 g salotų lapų, tarkuotų morkų, šviežių kopūstų salotų su pasukomis, liesu kefyru ar šaukšteliu aliejaus. Toks maistas gerina tulžies rūgščių apytaką, stimuliuoja tulžies sekreciją, minkština vidurius. Nepatariama mėgautis saldžiais kepiniais, tortais su kremu ir pan., į kuriuos dedama daug riebalų, cukraus ir kiaušinių. Kavą geriau keisti į daržovių ar vaisių sultis, vengti sauso maisto.
Profilaktika
1. Subalansuota mityba
2. Tinkamas darbo ir poilsio režimas
3. Fizinis aktyvumas, sportas
4. Žalingų įpročių atsisakymas
5. Savalaikė tulžies pūslės operacija (susirgus lėtiniu cholecistitu).
