Alius Smarkūnas
Saulėta popietė prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Iš trumpam stabtelėjusio automobilio išsiropščia jauna mergina balta nuotakos suknele, su nuometu bei rožių puokšte. Girgždėdamos prasiveria sunkios durys ir po kelių formalumų nuotaka įleidžiama į vidų. Prie direktoriaus pavaduotojo kabineto durų ji jaudindamasi susitinka su savo išrinktuoju. Jei ne nuotakos suknelė, galima būtų pamanyti, jog anūkė aplankė prasikaltusį savo senelį.
Tačiau iš tikrųjų tai vestuvės. Paprasta šiaulietė Rima Valterytė (22 m.) išteka už legendinio Vido Antonovo - mafijos tėvo. Vidą vadinti jaunuoju galima nebent sąlyginai - už savo nuotaką jis vyresnis vos ne pusę amžiaus - lygiai 40 metų. Nuplikęs, jau pasiraukšlėjęs, tačiau įrodė esąs dar nesukiužęs - iki čia patekdamas su Rima susilaukė jis dukrytės. R. Valterytė prisipažino Vidą pamilusi už tai, kad jis epilepsijos priepuolio metu išgelbėjo jai gyvybę. Mergina dabar su dukrele nuomojasi kampą Šiauliuose, žada studijuoti dailę, nors tėra baigusi 9 klases. Nuotaka vilkėjo prabangią, už 400 litų išsinuomotą suknelę.
Pasipuošęs kukliu rudu kostiumu jaunasis nuotakai vietoje gėlių (iš kur jų izoliatoriuje paimsi?) įteikia karštą bučinį ir išrinktąją įveda į izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo kabinetą, kur pasiruošusi laukia Santuokų rūmų darbuotoja. Ji irgi jaudinasi - nei Mendelsono maršo, nei pamergių, nei liudytojų, aplink - tik grotos. Tačiau formalumai - kaip tikruose Santuokų rūmuose: Vidas pasako norįs gera valia vesti, o Rima - ištekėti, abu pasirašo knygoje, vienas kitam užmauna žiedus ir karštai bučiuojasi. Mafijos tėvas visus pasisiūlo pavaišinti šampanu, kuris nekantrauja iššauti R. Valterytės maišelyje. Jaunikis nuliūdinamas žinia, jog net silpniausias alkoholis grotuotajame name netoleruojamas. Storašonis butelis grįžta į Rimos maišelį, o sutuoktiniai trumpam užsidaro pasimatymų kambaryje pasimėgauti tortu, kurį irgi atsinešė Rima. Kol jie smaguriauja, skaitytojams turime pristatyti jaunikį, kurio praeitis apipinta legendomis, be to, visą gyvenimą lydi paslaptingų gaisrų pašvaistės. Mafijos tėvas visada buvo originalus - štai ir dabar jis žurnalistams pareiškia, jog šita jo santuoka pirmoji ir tikroji. Kitos dvi, girdi, nesiskaito.
1946-aisiais aštuonmetis Vidas, pamatęs legendinį filmą "Tarzanas", nutarė tapti panašus į beždžionių valdovą. Reikia pripažinti, kad pavyko. Raumenimis Vidas Tarzaną prisivijo, o intelektu net pralenkė - ne kasdien lankęs mokyklą (sakosi neturėjęs batų) pirmokas Vidutis laisvai lietuviškai ir rusiškai skaitė romanus apie indėnus. Po armijos V. Antonovas Šiauliuose toliau kilnojo geležis, muzikavo, tapo kultūrizmo pradininku mieste. Tada ir sužibo gaisrinės pamainos viršininko V. Antonovo šlovės žvaigždė: jis tapo dviejų sporto šakų sporto meistru, laimėjo vieno iš pirmųjų konkursų "Vilniaus bokštai" laureato diplomą, gerino Lietuvos štangos kėlimo rekordus. Ir tapo... legendiniu mafijos tėvu.
1972-ųjų spalį V. Antonovas su bičiuliu išlaužė Šiaulių ligoninės kasos seifą. Po to V. Antonovas nebenurimo, į nusikaltimus įtraukė savo mokinius kultūristus, tad nenuostabu, jog jau po metų gauja buvo suimta ir nuteista. Tada 10 metų kartu su V. Antonovu pragyvenusi žmona panoro skirtis. Dėl iširusios šeimos mafijos tėvas kaltina 13 metų nuosprendį, tačiau nemėgsta pasakoti apie savo pramogas iki pakliūvant už grotų. Vasaromis Vidas dirbdavo gelbėtoju Pagėluvyje (Šiaulių raj.). Gelbėtojai prie ežero nuomojosi namuką, kur keldavo orgijas. Ten Vidas vedžiojosi meilužę Virgą, kuri netiesiogiai padėjo apiplėšti ligoninę.
Įdomi detalė - kai neapsikentęs šeimininkas gelbėtojus išvarė, jo namas paslaptingai supleškėjo. V. Antonovas turėjo alibi. Prie Pagėluvio tuomet paslaptingai supleškėjo dar mažiausiai vienas namas, kuriame buvo apsistojęs legendinis gelbėtojas.
13 metų Rusijos lageriuose "nuo skambučio iki skambučio" atsėdėjęs V. Antonovas grįžo 1986-aisiais ir vėl prisidirbo: su padėjėjais bastėsi po įvairias Lietuvos įmones ir siūlė apsaugą. 1992-aisiais teismas tokias paslaugas pripažino reketu ir mafijos tėvą nuteisė kalėti 7 metus. Už gerą elgesį kolonijoje V. Antonovas į laisvę paleistas anksčiau laiko. Tuomet Vidas vedė antrąkart, apsigyveno savo moters sodo namelyje prie Šiaulių.
Soduose V. Antonovas neliūdėjo: kūrė dainas N. Oželytei, užsiiminėjo archeologija (katino griaučius žiniasklaidai pristatė kaip dinozauro), nesėkmingai piršosi nukriošusiai amerikietei. Ir... apšvarino mažiausiai 13 kaimyninių sodo namelių. V. Antonovas žurnalistams teisinosi, jog tuomet skurdo genamas tik skolindavęsis būtiniausius daiktus. Nieko sau būtiniausius - suėmę mafijos tėvą Šiaulių rajono policininkai vogtoms vertybėms išvežti turėjo samdyti sunkvežimį.
V. Antonovas sako, jog kalėti jam jau atsibodę, su naująja žmona gyvenimą pradėsiąs iš naujo, sakosi dirbsiąs, nors nuo pat 1986 metų įsidarbinti sekėsi labai sunkiai. Informacija apmąstymui. Kai "sodininkas" V. Antonovas prieš trejus metus susidėjo su Rima, Šiaulių rajone gyvenantys netekėjusios Rimos tėvai stojo piestu - kur tu matei žentą, vyresnį už pačius tėvus? Ir tuomet paslaptingai supleškėjo medinis Valterių namas. V. Antonovas ir šįkart pateikė alibi. Neradus gaisro kaltininkų išaiškėjo, kad V. Antonovo meilužė Rima namą slapta nuo tėvų buvo apdraudusi...
