Remigijus RAINYS
Nors auksinis rudenėlis iki šiol neskubėjo palikti Lietuvos, žiema nenumaldomai artėja ir ne vienas nekantrauja sužinoti, ar ji bus šalta. "Akistatos" ekipažas pabandė pasmalsauti, kokią žiemą prognozuoja pakaunės apylinkių vyresnio amžiaus žmonės ir ką jie ketina veikti ilgais žiemos vakarais.
Žiema - pats geriausias metas drožinėti
Vandžiogaloje gyvenantis Stanislovas Vaškevičius (84 m.) savo sodyboje energingai grėbė nuo medžių nukritusius lapus, tačiau mielu noru sutiko pasikalbėti ne tik apie būsimą žiemą, tad pasikvietė į savo namus. "Kauno audinių" įmonėje 38 metus išdirbęs vyriškis savo darbinę karjerą pradėjo darbininku ir iškilo iki meistro, o kai išėjęs į pensiją apsigyveno Vandžiogaloje, pajuto pašaukimą drožinėti. Pradžioje paprastu lenktiniu peiliuku pabandęs "prakalbinti medį" Stanislovas vėliau sužinojo, kad yra ir gerokai sudėtingesnių drožinėjimo įrankių. Vienus juos meistras įsigijo pats, kitus jam skolindavo pažįstami, o drožiniai darėsi vis sudėtingesni ir išraiškingesni.
Stanislovas juokauja, kad pats geriausias metas drožinėti - tai žiema, kai už langų tvoros pyška. Tada gali būti ramus, kad niekas tavo darbo be reikalo nepertrauks, nes per šaltį mažai kas mėgsta kieminėti, eiti į svečius. O ir meistras gali laisviau išlieti savo emocijas - nepavykusį drožinį kišti į krosnį ir juo bent pašildyti savo būstą. Tačiau šiemet, anot S. Vaškevičiaus, žiema nebus nei ilga, labai šalta. Bent jau Kalėdos turėtų būti be ledo, nes Martynas (lapkričio 11 diena) "buvo sausas". O dar iš tėvelio Stanislovas girdėjo posakį: "Jei Martynas ant vandens, tai Kalėdos - ant ledaus". Taigi didelių šalčių neturėtų būti iki pat Naujųjų metų.
Pasiruošė ir žiemai, ir krizei
Labai gamtą mėgstantis ir nemažai laiko miške praleidžiantis vyriškis pastebėjo, kad šiemet lapai krito palengva, o tai tikras požymis, kad ir žiema ateis pamažu. Stanislovas jai jau pasiruošė, nors prireikus visuomet savo atsargas gali pasipildyti parduotuvėje. Šiemet labai trumpai ir neįprastai anksti dygo baravykai, todėl vyriškis jų nei prisidžiovino, nei prisisūdė. Tačiau kai su bičiuliais nuvažiavo grybauti į Valkininkų miškus, tai iš ten parsivežė galybę didžiausių "žydukų". Kai kurie grybai buvo vos ne kepurės dydžio - tinkamai paruošti, jie virsta tikru delikatesu. Daržovių žiemai Stanislovas užsiaugina savo darže, tačiau sodina jų tik tiek, kiek pats suvalgo.
Šiemet gerai užderėjo žieminiai obuoliai, bet vyriškis juos paliko kyboti ant medžio. Mat supirkėjai už kilogramą gražiausių vaisių tesiūlo vos po 8 centus, kai prekybos centruose tokie kainuoja net po 2 litus. S. Vaškevičius tikino, kad į medį vertėtų lipti, jei už vaisių kilogramą mokėtų bent po puslitį.
Gyvulių nei paukščių pensininkas nelaiko, tačiau savo rankomis išdrožtame priekrosnyje įkūrė porelę medinių vištelių. Čia pat ant spintelės sukabintų medinių šaukštų nepritrūks ir didžiausiai netikėtų svečių kompanijai.
Vandžiogalos herbas - nuoga Vanda
Tik pradėjęs drožinėti Stanislovas labai mėgo gaminti kryžius, tačiau jų panorusios ir kaimynės jo namų duris su prašymais pradėjo varstyti būriais. Todėl sveiko humoro jausmo nestokojantis meistras kartą išdrožė išraiškingą špygą ir ėmėsi kitokios darbų tematikos. Vyriškis savo darbuose pavaizdavo visą senovinį linų auginimo ciklą - pradedant nuo sėjos ir baigiant lininių drobių audimo staklėmis. Pats save "Vandžiogalos lenku" laikantis meistras ant sienos pasikabino paties pagamintą Vytį, Lenkijos herbą ir oficialiai patvirtiną du kardus vaizduojantį Vandžiogalos herbą. Šie kardai simbolizuoja pirmą šios gyvenvietės paminėjimą XIII amžiaus Kryžiuočių ordino kronikose. Esą tuomet riteriai ties Vandžiogala netikėtai užpuolė ir paėmė į nelaisvę kelis šimtus lietuvių. Vis dėlto S. Vaškevičius mano, kad tikriausias Vandžiogalos herbas - jo išdrožta apkūnoka nuoga moteriškaitė Vanda. Juk pats Vandžiogalos pavadinimas lenkiškai skambėtų panašiai kaip "nuoga Vanda".
Žiema trumpa ir šilta
Boniškių kaime gyvenanti buvusi mokytoja Ona Jankauskienė dar tebegyvena neseniai atšvęsto savo 80-mečio nuotaikomis, todėl ir visiems kitiems norėjo palinkėti lengvos ir neilgos žiemos.
34 metus pedagoge mokykloje išdirbusi moteris tikino, kad žiema nebus nei pernelyg šalta, nei pernelyg šilta. Tai pranašauja ilgai užsitęsęs ruduo ir neskubantys išskristi paukščiai. Ką jau ką, o gamtą stebėti mokytoja sugeba.
Jau daug metų Ona rašo eilėraščius, kuriuos sudėjo net į 8 knygas. Naujausias poezijos rinkinys "Visatos darna" skaitytojus pasiekė visiškai neseniai. O. Jankauskienė tikina, kad eilės paprastai jai gimsta naktimis, todėl eidama gulti prie lovos būtinai pasideda popieriaus skiaučių ir pieštukų. Atėjus įkvėpimui moteris skubiai užrašo į galvą atėjusius posmus, nes iki ryto juos pamirštų. Kiekvienas autorės eilėraštis teturi tik po tris posmus, nes pedagogė iš patirties žino, kad ilgesnių eilėraščių žmonės beveik neskaito. O jos knygos mėgstamos ir vyresnio amžiaus žmonių, ir jauniausiųjų skaitytojų. Į mokytojos namus dažnai užsuka jos buvę mokiniai, nors pedagogė juokauja, kad buvę auklėtiniai skuba į šalia esančią parduotuvę.
Dėl artėjančios žiemos mokytoja turi savo teoriją, pagal kurią klimatas keičiasi kas 7 metai. Dabar šiltų žiemų ciklas, kuris prasidėjo prieš 4 su puse metų, kai į Ramųjį vandenyną nukritęs meteoritas kiek pakeitė žemės sukimosi kampą ir sukėlė spartų ledynų tirpimą. Taigi penktoji šio periodo žiemą gali būti kiek šaltesnė nei jos pirmtakės, tačiau vis dar priskirtina prie ypatingai trumpų ir šiltų.
Bus labai šalta
Buvęs Didžiųjų Lapių seniūnas Saulius Augustinas (64 m.) į ilgas kalbas nesileido, nes skubėjo užbaigti paskutinius rudens darbus savo ūkyje.
Drauge su žmona savo sodyboje vyriškis augina ne tik karvutę ir kumelę, tačiau ir būrelį avių bei ožkų. Tad neatidėliotinų darbų čia netrūksta nuo ryto iki vakaro. Buvęs seniūnas įsitikinęs, kad nors žiema ir vėluos, tačiau "savo atsiims", todėl bus labai šalta. Jis pastebėjo, kad šiemet jo augintiniai žiemai auginasi gerokai tankesnius nei įprastai kailius, tad šaltukas turėtų būti nemažas. Itin storais gaurais apaugo ūkininko kumelė, o ji, anot S. Augustino, dar niekuomet nėra apsirikusi. Gal pavasaris ir bus kiek ankstesnis, tačiau sausis ir vasaris turėtų gerokai išmėginti mūsų būstų šiluminę varžą.
Panašiai nusiteikusi ir buvusio seniūno kaimynė Vilma, kuri nei fotografuotis, nei artimiau susipažinti nepanoro. Iš Kauno į Didžiąsias Lapes su šeima atsikėlusi gyventi moteris tiki, kad žiema bus labai šalta, nes taip jos vyrui išpranašavo žūklės metu sutiktas senas čigonas. Esą čigonai nujaučia, kad iš Sibiro atslinks didžiuliai šalčiai ir Lietuvą gerokai pagnaibys.
Prireiks ir slidžių
Tad mūsų pašnekovų prognozės apie artėjančią žiemą gerokai skirtingos - telieka pasiklausti specialistų.
Didžiojoje Britanijoje įsikūręs Europos vidutinės trukmės prognozių centras pranašauja, kad vidutinė artėjančios žiemos temperatūra ir kritulių kiekis Lietuvoje bus artimi vidutiniams daugiamečiams. Dvi ankstesnės žiemos buvo gerokai šiltesnės nei įprasta, tad ši žiema tikrai turėtų būti šaltesnė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių skyriaus darbuotojų apskaičiavimais, lietuviškos kalendorinės žiemos (gruodžio - vasario mėnesių) vidutinė temperatūra siekia 4 laipsnius šalčio, o per šį sezoną iškrinta 128 mm kritulių. Tačiau pastarosios dvi žiemos buvo labai šiltos ir vidutinė temperatūra buvo beveik 5 laipsniais šiltesnė, nei norma. Pernai sniego teturėjome tik savaitę, o ir ta pati buvo tik kovo mėnesį.
Tad jei šiemetinės prognozės pasitvirtins, gal bent šią žiemą galėsime išsitraukti kažkur rūsiuose ar sandėliukuose užkištas slides ir prisiminti šliuožimo nuo kalniuko malonumus.